Skip to main content
EU_PUBLIC_AFFAIRS14 / 17 · dienos istorija3 min · 554 žodžių · 36 šaltinių

Trumpas svarsto Turkijos grįžimą prie F-35

Parašyta DIto brief AI · 2026 m. liepos 9 d., 02:50
Kaip buvo parašyta

Washington’s safety pin remains in place, keeping Turkey’s regional ambitions on the tarmac.

Vaizdo kompozicija · tobrief
tekstas · 3 min skaitymo

F-35 nematomasis naikintuvas Vašingtonui kartu yra ir vienas tiksliausių diplomatinių svertų. NATO viršūnių susitikime Donaldas Trumpas pareiškė dar neapsisprendęs, ar Turkijai vėl leisti įsigyti šiuos lėktuvus (USA Today, The Hill). Toks neapibrėžtumas patogus pačiam Vašingtonui. Kadangi JAV sprendžia, kas patenka į programą, F-35 tampa priemone nustatyti, kuriems sąjungininkams leidžiama naudotis jautriausiomis Aljanso karinėmis technologijomis.

Redžepas Tajipas Erdoganas perspėjo Kiriaką Micotakį nekartoti „tos pačios klaidos kaip Netanjahu“ ir nesipriešinti Turkijos prieigai prie F-35. Graikijos premjeras atsakė, kad Atėnai nenurodinės Vašingtonui, kam parduoti ginklus, bet Turkijos oficialų grasinimą karu, jeigu Graikija išplėstų Egėjo jūros teritorinius vandenis iki 12 jūrmylių, pavadino „anachronizmu“ (Euronews Greece). Abu lyderiai kalbėjo žinodami, kad galutinis adresatas — vienas. Sprendimas priklauso Vašingtonui.

Kaip veikia užraktas

Graikija programoje jau dalyvauja. JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra, Pentagono institucija, administruojanti ginklų pardavimą užsieniui, 2024 m. sausį informavo Kongresą apie galimą iki 40 F-35A naikintuvų pardavimą Atėnams (DSCA). Po šešių mėnesių Graikija pasirašė pasiūlymo ir sutikimo raštą, formaliai prisijungdama prie F-35 programos (Lockheed Martin).

Turkija iš jos pašalinta. 2019 m. Pentagonas išbraukė Ankarą, kai ši priėmė Rusijos oro gynybos sistemą S-400. Argumentas buvo tiesus: F-35 „negali egzistuoti kartu su Rusijos žvalgybos duomenų rinkimo platforma“, galinčia išmokti aptikti lėktuvo mažo pastebimumo požymius (Pentagon). Vėliau Vašingtonas pagal CAATSA — JAV įstatymą, numatantį sankcijas už reikšmingus sandorius su Rusijos gynybos sektoriumi — pritaikė sankcijas Turkijos gynybos įsigijimų agentūrai (State Department).

Trumpas gali rodyti politinį palankumą Erdoganui, tačiau CAATSA — įstatymas, o ne prezidento nuostata. 18 Kongreso narių viešai pasisakė prieš Turkijos sugrąžinimą į programą, be to, pateikta Kongreso rezoliucija, kuria siekiama blokuoti susijusius perdavimus (Protothema, RIK). Sprendimo pakeitimui reikėtų arba patvirtinto S-400 pašalinimo, arba teisinės apylankos, kurios iki šiol nesiėmė nė viena administracija.

Kodėl Europos sostinės nesutaria

Graikija ir Izraelis Turkijos F-35 mato kaip tiesioginę grėsmę karinei pusiausvyrai. Ankara tebelaiko galioti formalų casus belli dėl Egėjo jūros. Atėnų argumentas paprastas: valstybei, kuri grasina karu dėl Graikijos teritorinių vandenų išplėtimo, suteikus tą patį nematomąjį naikintuvą, kuriuo naudosis pati Graikija, būtų iškreipta pati programos logika. Benjaminas Netanjahu spaudimą sustiprino atskirai, įspėdamas Trumpą, kad Turkijos F-35 pakeistų regioninę pusiausvyrą (n-tv, ZEIT).

Rumunija Turkiją vertina per Juodosios jūros saugumo prizmę. Bukareštas su Ankara ir Sofija bendradarbiauja kovos su jūrinėmis minomis ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityse (Digi24). Rumunijai labiau prie Vakarų pririšta Turkija reiškia pajėgesnį partnerį prieš Rusiją.

Italija ir Ispanija šią takoskyrą dar labiau apsunkina. „Leonardo“ Italijoje valdo Cameri F-35 surinkimo gamyklą, o 2025 m. birželį su Turkijos „Baykar“ įsteigė bendrą bepiločių sistemų įmonę (Leonardo, Leonardo-Baykar). Tokie kontraktai Romai suteikia priežasčių palaikyti glaudžius ryšius su Ankara. Ispanija planuoja pirkti turkiškus „Hurjet“ mokomuosius lėktuvus (Euronews Spain). Europos pačios kuriamas penktosios kartos atsakas — FCAS, Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos būsimo kovinio lėktuvo sistema — tebėra įstrigęs pramoniniuose ginčuose (El País). Kol FCAS neveikia, Europos sostinės lieka priklausomos nuo amerikietiškų naikintuvų ir turkiškų partnerystės grandžių.

Kas laiko raktą

Tarp Turkijos ir F-35 stovi dveji vartai. Baltieji rūmai turi patvirtinti, kad S-400 problema išspręsta. Kongresas gali bet kokį pardavimą blokuoti arba vilkinti. Trumpas kontroliuoja pirmąjį slenkstį, bet klausimas platesnis: ar Turkijos geografija ir karinis svoris pakankami, kad būtų apeita JAV eksporto kontrolės teisė. Atėnai, Jeruzalė ir 18 Kongreso narių lažinasi, kad ne. Ankara ir dalis NATO rytinio flango mano priešingai. Kol S-400 fiziškai lieka Turkijos teritorijoje, užraktas laikosi.

How was this article?

Help us get better

Details about this article
Model:
claude-opus-4-6
Generated:
7/9/2026, 2:50:45 AM
Pipeline run:
eu_pipeline_20260709_005006
Watermark:
SynthID (Google's invisible watermark)
Human review:
None before publication
Learn more about our methodology