Turkija siekia ES gynybos fondo

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kartu su aukštais už plėtrą ir migraciją atsakingais pareigūnais, birželio 30 d. vyko į Ankarą aptarti prekybos, migracijos, vizų ir saugumo su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu. Tą pačią savaitę JT pasiuntinė Kiprui Marija Angela Holgin atidėjo susitikimą Briuselyje dėl Kipro iki NATO viršūnių susitikimo pabaigos. Šie du epizodai susiję: Turkija grįžimą prie Kipro sureguliavimo pokalbių naudoja kaip svertą platesnėse derybose su ES, o valstybės narės nesutaria, kiek tokio spaudimo priimti.

Ankaros reikalavimų sąrašas

Turkija į vieną derybinį paketą sudėjo kelis reikalavimus. Diplomatiniai šaltiniai teigė, kad Fidanas siekęs 2019 m. ribojamųjų priemonių panaikinimo. Tai sankcijos, susijusios su Turkijos ginčijamais gręžiniais prie Kipro krantų. Taip pat reikalauta formalaus ES ir Turkijos partnerystės tarybos formato, derybų dėl muitų sąjungos atnaujinimo ir vizų liberalizavimo (Hurriyet Daily News). Oficialus bendras pareiškimas patvirtino, kad kalbėta apie muitų sąjungos modernizavimą, vizų liberalizavimo dialogą, sienų valdymą, energetiką ir naujas aukšto lygio derybas iki metų pabaigos (MFA Türkiye).

Politiškai jautriausią reikalavimą pridėjo prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas: Turkija nori būti įtraukta į Europos gynybos iniciatyvas, įskaitant SAFE, naują ES 150 mlrd. € gynybos išlaidų priemonę (Marine & Océans/AFP, Council). Prieiga prie ES remiamo gynybos finansavimo — jautriausias klausimas. Ji reikštų, kad europiniai pinigai galėtų tekėti ne ES narės gynybos pramonei. Be to, tokį sprendimą Taryboje gali blokuoti bet kuri valstybė narė, nes gynybos klausimams reikia vienbalsiškumo.

Kiekvienas Ankaros prašymas turi skirtingą užraktą. Muitų sąjungos modernizavimui reikia Tarybos derybinio mandato. Europos Komisija jį pasiūlė dar 2016 m., bet Taryba jo iki šiol nepriėmė (EU trade policy). Bevizio režimo klausimas priklauso nuo to, ar Turkija įvykdys prieš kelerius metus nustatytus kriterijus (Commission). Techniniai dialogai dėl migracijos ar prekybos gali būti atnaujinti gerokai lengviau.

Kas ką gali blokuoti

Kipras ir Graikija siekia, kad kiekviena ES ir Turkijos santykių byla būtų siejama su pažanga Kipro klausimu. Kipro prezidentas Nikas Christodulidis ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonijus Košta sutarė, kad ES ir Turkijos santykiai negali judėti atskirai nuo Kipro klausimo (Cyprus Mail). Graikijos užsienio reikalų viceministras Tasas Chadzivasiliu nubrėžė ribą: negali būti prieigos prie ES gynybos finansavimo šaliai, kuri išlaiko casus belli, tai yra nuolatinę karo grėsmę dėl Graikijos teritorinių vandenų, prieš ES narę ir yra okupavusi dalį jos teritorijos (Proto Thema). Premjeras Kiriakas Micotakis pabrėžė „absoliutų Atėnų ir Nikosijos koordinavimą“ (Newsit).

Šis svertas realus, bet nevienodas. Muitų sąjungos ir prieigos prie gynybos finansavimo klausimais Atėnai ir Nikosija gali blokuoti sprendimus Taryboje. Tačiau vizų procedūrų, prekybos dialogo ir migracijos bendradarbiavimo kanalų jos negali sustabdyti iki galo.

Būtent čia atsiranda kitų sostinių interesas. Prieš vizitą Ankaroje Kallas Turkiją vadino „svarbia partnere saugumo, migracijos ir energetikos srityse“ (Euronews). Italijos premjerė Džordža Meloni prieš NATO susitikimą su Erdoganu aptarė migraciją ir Libiją, o Italijos žiniasklaida rašė, kad Roma labiau linkusi į lanksčius susitarimus, o ne į griežtus terminus, susietus su Kipru (Il Tempo). Bulgarijai, kurios siena su Turkija nuo 2025 m. sausio tapo pilnaverte Šengeno išorės sausumos siena, reikia Ankaros bendradarbiavimo migracijos ir tranzito srityse (Council).

Šios valstybės neremia Ankaros pozicijos dėl Kipro. Tačiau joms reikia Turkijos migracijos, energetikos ar transporto klausimais, todėl jos nenori, kad kiekvienas ES ir Turkijos santykių klausimas lauktų proveržio dėl Kipro.

Prieš JT susitikimą

Vasarą siūlomas JT globojamas susitikimas turėtų suvesti du Kipro lyderius, Graikiją, Turkiją ir Jungtinę Karalystę, kad būtų patikrinta, ar įmanoma atnaujinti formalias derybas. Paskutinis bandymas 2017 m. Krans Montanoje žlugo (UN report S/2017/814, Cyprus Mail). Esminė takoskyra nepasikeitė. Kipro graikai reikalauja dviejų zonų ir dviejų bendruomenių federacijos. Turkija ir Kipro turkų pusė siekia suverenios lygybės arba dviejų valstybių modelio. Holgin atidėtas susitikimas Briuselyje, numatomas liepos viduryje, turėtų parengti dirvą šiam procesui.

Europos Vadovų Tarybos, kurioje valstybių ir vyriausybių vadovai nustato ES politinę kryptį, formulė numato, kad ES ir Turkijos santykiai turėtų judėti „laipsniškai, proporcingai ir grįžtamai“, kartu atsižvelgiant į pažangą Kipro klausimu (European Council). Tokia formuluotė sukurta tam, kad viename rėme tilptų abi stovyklos. Iki šiol ji leidžia ES popieriuje išlaikyti Kiprą kaip sąlygą. Tačiau praktiškai sustabdomos tik kai kurios santykių dalys, o Turkija spaudžia būtent ten, kur ES vienybės mažiau.