Kipro veto stabdo Turkijos ES prekybą

Buvusi Kolumbijos užsienio reikalų ministrė Marija Angela Holgin Kueljar, dabar dirbanti JT pasiuntine, kelis mėnesius važinėja tarp Nikosijos, Ankaros, Atėnų ir Niujorko. Jos užduotis formaliai siaura: susitarti dėl formato, kuriuo abi Kipro pusės galėtų grįžti prie derybų. Sprendimo dėl salos padalijimo kol kas nematyti. Tačiau ši diplomatija tapo platesniu testu: kas nustatys Europos santykių su Turkija sąlygas, kai keli svarbiausi Ankaros tikslai ES tebėra politiškai susieti su pažanga Kipre (Europos Vadovų Taryba, Yeni Safak).

Atėnams ir Nikosijai svarbiausia seka. Europai Turkija reikalinga NATO, migracijos valdymui ir regioniniam stabilumui. Graikijos ir Kipro baimė ta, kad didesnės sostinės pirmiausia suteiks Ankarai prekybos ir gynybos nuolaidų, o paskui spaudimą nukreips į Graikiją ir Kiprą, kad šie priimtų jau susiklosčiusį sprendimą. Holgin Kueljar procesas turėtų tam užkirsti kelią: išlaikyti patikimą JT derybų kanalą, kad Kipras galėtų reikalauti, jog atlygis Turkijai būtų atidėtas.

Turkijos tikslai ES vis dar eina per Kiprą

Šią sąsają ES įrašė į savo pačios sprendimus. 2020 ir 2024 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose geresni santykiai su Turkija siejami su įtampos mažinimu Rytų Viduržemio jūroje ir konstruktyviu Turkijos dalyvavimu Kipro klausimu (Europos Vadovų Taryba). Tai matyti iš dviejų bylų. Muitų sąjungos modernizavimui reikia valstybių narių pritarimo Taryboje, kur balsuoja ES vyriausybės, todėl Kipras gali smarkiai padidinti tokio sprendimo politinę kainą. Bevizio režimo Turkijos piliečiams klausimas eina per Europos Komisijos prižiūrimą kriterijų sistemą, bet politinė valia Taryboje vis tiek lieka svarbi (Komisijos ataskaita dėl Turkijos).

Teisiškai Kipras negali blokuoti kiekvienos su Turkija susijusios bylos. Tačiau būdamas ES valstybė narė jis gali padaryti kiekvieną jų politiškai brangią. Graikija šią poziciją remia. Kipro užsienio reikalų ministras Konstantinas Kombas yra sakęs, kad vizų liberalizavimas, muitų sąjungos modernizavimas ir platesni santykiai su Turkija turi likti susieti su Ankaros įsipareigojimais saloje (ProtoThema).

Ne visos sostinės tai laiko griežta išankstine sąlyga. Kelios didesnės vyriausybės nori turėti erdvės dirbti su Turkija prekybos, migracijos ir saugumo klausimais nelaukdamos Holgin Kueljar rezultatų. Prancūzija remia sąlygiškumo principą, bet kartu apsidraudžia dvišaliais gynybos ryšiais su pačiu Kipru: teigiama, kad pasirašyti apie 800 mln. € vertės bendradarbiavimo susitarimai, susiję su SAFE, nauja ES gynybos paskolų priemone, finansuojančia karinius projektus valstybėse narėse (Cyprus Mail, Europos Komisija). Šios vyriausybės formaliai palaiko Kiprą. Jos nenori, kad Kipras įšaldytų kiekvieną Turkijos bylą.

Sala kaip svertas ir turtas

Čia išryškėja prieštara. Kipras vienu metu yra neišspręstas konfliktas, stabdantis ES ir Turkijos integraciją, ir karinis mazgas, į kurį ES aktyviai investuoja. Nikosija pasirašė 1,18 mlrd. € SAFE paskolos susitarimą, siekdama įsitvirtinti kaip užnugario bazė krizių valdymui ir gynybos pramonės bendradarbiavimui (CNA). ES gynybos pinigai daro Kiprą naudingesnį Europos saugumui. Dėl to jį sunkiau apeiti, bet toms pačioms strateginėms reikmėms kitos sostinės turi priežasčių išlaikyti atvirus kanalus su Turkija.

Turkijos atsisakymas pripažinti Kipro Respubliką persikelia ne tik į taikos derybas, bet ir į įprastus tarptautinius forumus. ES neseniai sukritikavo Ankarą už tai, kad ši neįtraukė Kipro į pasirengimą COP31 klimato viršūnių susitikimui (Reuters per Straits Times). Tačiau tos pačios sostinės, ginančios Kiprą šioje byloje, nenori leisti, kad jis užblokuotų gynybos partnerystes su joms reikalinga NATO sąjungininke.

Turkijos pozicija dėl esmės palieka didžiausią atotrūkį. Turkijos užsienio reikalų ministras Holgin Kueljar sakė, kad Ankara remia dviejų valstybių sprendimą ir reikalauja pripažinti Kipro turkų suverenią lygybę. Tai toli nuo ilgalaikės JT federalinio susitarimo sistemos (Yeni Safak). Pranešimai apie galimus susitarimo elementus, tokius kaip „laisva federacija“, teritorijų grąžinimas ar tiesioginė prekyba Kipro turkams, neturi oficialaus nė vienos pusės patvirtinimo ir veikiau laikytini bandymais patikrinti reakcijas (Kibris Postasi).

Kipro pareigūnai teigia, kad Holgin Kueljar kartu su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu toliau siekia sušaukti „5+1“ formato susitikimą: dvi Kipro pusės, Graikija, Turkija ir Jungtinė Karalystė, taip pat JT. Jis galėtų vykti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje (Philenews, JT). Holgin Kueljar gali sukviesti šį stalą. Ji negali priversti didžiųjų Europos sostinių laikyti pažangos Kipre kaina, kurią Turkija turi sumokėti už santykius su ES.