Turkijos dujotiekis apeina Kiprą

Liepos 10 d. Turkija ir Šiaurės Kipro valdžia, kurią pripažįsta tik Ankara, bet nepripažįsta nė viena kita JT narė ir ES, pasirašė susitarimą dėl povandeninio dujotiekio, turinčio sujungti Turkijos žemyninę dalį su okupuota šiaurine salos dalimi (Cyprus Mail, Deutschlandfunk). Po keturių dienų ES užsienio reikalų ministrai paragino Turkiją gerbti valstybės narės suverenitetą. Tarp inžinerinio projekto ir politinio pareiškimo telpa klausimas, nuo kurio priklauso ES patikimumas Rytų Viduržemio jūroje: ar blokas gali padaryti taip, kad jo žodžiai turėtų kainą, kai juos tikrinanti valstybė kartu yra partnerė, kurios Europai reikia?

Infrastruktūra kaip politinis faktas

Artimiausias tikslas paprastas: pigesnė elektra Šiaurės Kiprui, projektą siekiant užbaigti apie 2028 m. Tačiau dujotiekis numatytas dvikrypčiam srautui, todėl ateityje dujos galėtų judėti ir iš salos Turkijos link, o iš ten — toliau į Europą (Türkiye Today). Ši detalė tiekimo liniją paverčia politiniu teiginiu. Ji įtvirtina okupuotą šiaurę kaip galimą maršrutą, per kurį salos energetinė politika būtų siejama su Ankara, o ne su tarptautiniu mastu pripažinta Kipro Respublika (Capital). Turkijos viceprezidentas Dževdetas Jilmazas projektą pavadino „istoriniu“ ir kuriančiu „dar vieną tvirtą ryšį“ tarp Turkijos ir šiaurės (Politis).

Ankara nepripažintą politinę tikrovę verčia fizine infrastruktūra. Vamzdynus atšaukti sunkiau nei memorandumus.

Griežti žodžiai be kainos

Kipro užsienio reikalų ministerija pasmerkė susitarimą kaip neteisėtą, pasirašytą per, jos teigimu, neteisėtą vizitą į okupuotą teritoriją (Sigmalive). Užsienio reikalų ministras Konstantinas Kombas klausimą iškėlė ES Užsienio reikalų taryboje, kurioje 27 šalių ministrai derina bendras pozicijas išorės santykių klausimais. Jo argumentas: dujotiekis kirstų Kipro Respublikos jūrines zonas be Nikosijos sutikimo (Cyprus Mail). Graikija šią poziciją parėmė, Atėnams pažangą ES ir Turkijos santykiuose siejant su tuo, kad Kipro klausimu nebūtų žingsnio atgal (RIK).

Po Tarybos posėdžio ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kalas pareiškė, kad Turkija privalo gerbti visų ES valstybių narių suverenitetą ir suverenias teises (EEAS). Formuluotė griežta. Veiksmų po jos nebuvo.

Didesnių sostinių laikysena skyla pagal pažįstamas linijas. Vokietija pripažįsta tik Kipro Respubliką, bet Ankarą laiko būtina NATO sanglaudai, migracijos valdymui ir energetiniam bendradarbiavimui. Kanclerio Friedricho Merzo pastarojo meto kontaktuose Ankaroje pirmame plane buvo aljanso vienybė, ne Kipras (Bundesregierung). Italija turi tiesioginį pramoninį interesą per ENI veiklą prie Kipro vandenų, tačiau viešai prieinamuose šaltiniuose nematyti Italijos vyriausybės pareiškimo dėl paties dujotiekio (Formiche). Prancūzija patvirtino, kad techninis darbas su Turkija dėl SAMP/T oro gynybos sistemos tęsiamas, taip parodydama, jog gynybos pramonės ryšiai šiuo metu nusveria konfrontaciją Rytų Viduržemio jūroje (Zonebourse).

Atotrūkis tarp priemonių ir valios

ES turi instrumentų, kuriuos galėtų taikyti. 2019 m. Taryba sukūrė sankcijų mechanizmą būtent dėl neteisėto Turkijos gręžimo Rytų Viduržemio jūroje (Council, Eur-Lex). Europos Vadovų Tarybos išvadose ES ir Turkijos santykių atnaujinimas apibrėžtas kaip „laipsniškas, proporcingas ir grįžtamas“, todėl Kipras turi politinį pagrindą stabdyti prekybos, vizų ar muitų sąjungos naudą (European Council). Briuselis neseniai paskyrė specialųjį pasiuntinį Kiprui, taip parodydamas norą išnaudoti diplomatinį langą (Le Figaro).

Tačiau bendros užsienio ir saugumo politikos sprendimams reikia vienbalsiškumo, todėl bet kuri valstybė gali blokuoti veiksmus. Viešai prieinami duomenys nerodo nei sankcijų pasiūlymo, nei paskelbto maršruto žemėlapio, kuris parodytų, kokias jūrines zonas dujotiekis kirstų, nei Berlyno, Paryžiaus ar Romos pasirengimo priversti Turkiją mokėti kainą už Kipro ignoravimą.

Tai pažįstamas ES suvereniteto testų modelis: principas ginamas, praktika atskiriama į kitą stalčių. Kipras ir Graikija laikosi linijos. Didesnės sostinės pritaria, bet strateginius kanalus su Ankara palieka atvirus. ES garantija Kiprui lieka pareiškimu, o ne svertu. Ar ją paversti tuo, ką Turkija iš tikrųjų pajustų, priklauso nuo Berlyno, Paryžiaus ir Romos. Kol kas nė viena jų atsakymo nepateikė.