Skip to main content
EU_PUBLIC_AFFAIRS07 / 08 · dienos istorija3 min · 527 žodžių · 143 šaltinių

Turkijos F-16 sekė ministrus prie Nikosijos

Parašyta DIto brief AI · 2026 m. birželio 10 d., 03:50
Kaip buvo parašyta

A fragile diplomatic consensus is trailed by the long shadow of regional hard power.

Vaizdo kompozicija · tobrief
tekstas · 3 min skaitymo

2026 m. birželio 7 d. vakare du Turkijos F-16 naikintuvai pakilo iš okupuoto Šiaurės Kipro ir iš atstumo sekė į Nikosiją skridusius Graikijos, Prancūzijos ir Nyderlandų gynybos ministrų vyriausybinius lėktuvus. Prie perėmimo nuotolio jie nepriartėjo. Tuo pat metu Timbu oro uosto dispečeriai radijo ryšiu transliavo nurodymus atvykstantiems orlaiviams, trikdydami jų komunikaciją (iefimerida.gr, Euronews). Timbu neturi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) pripažinimo, o Jungtinės Valstijos jo nepripažįsta teisėtu atvykimo punktu. Visi trys lėktuvai saugiai nusileido.

Ministrai vyko į neformalų ES gynybos susitikimą Kipre, kuris iki birželio pabaigos pirmininkauja ES Tarybai, kurioje valstybių narių vyriausybės derina bendrijos politinius prioritetus. Darbotvarkėje buvo parama Ukrainai, jūrų saugumas ir naujas Prancūzijos bei Kipro gynybos susitarimas, sukuriantis nuolatinį teisinį pagrindą Prancūzijos karinėms operacijoms saloje (La Croix).

Susitarimas, kurį Ankara siekė sustabdyti

Kitą dieną Prancūzijos gynybos ministrė Katrin Votren ir Kipro gynybos ministras Vasilis Palmas pasirašė pajėgų statuso susitarimą (SOFA). Juo iki šiol epizodinis Prancūzijos karinis buvimas Kipre paverčiamas nuolatine struktūra: bendromis pratybomis, prieiga prie logistikos, gynybos technologijų dalijimusi ir galimybe naudoti salą operacijoms Rytų Viduržemio jūroje (Cyprus Mail). Praktiškai Kipras tampa Prancūzijos priešakine atramos baze, leidžiančia dislokuoti pajėgas be naujų derybų kiekvienu atveju.

Kipro turkų ministras pirmininkas Junalis Ustelis iškart atmetė susitarimą, pavadindamas jį grėsme „trapiai pusiausvyrai“ regione (Daily Sabah). Ankara neigė bet kokį priekabiavimą ir teigė, kad ES orlaiviai esą pažeidė vienašališkai paskelbtos „Šiaurės Kipro Turkų Respublikos“ oro erdvę. Šį darinį, be Turkijos, nepripažįsta nė viena valstybė. Pasak Ankaros, F-16 buvo „prevencinė priemonė“. Tačiau laikas rodė kitą signalą: Prancūzijos ministrės lėktuvo sekimas likus kelioms valandoms iki karinio pakto pasirašymo saloje reiškė, kad nuolatinį Vakarų karinį pėdsaką Kipre Ankara laiko raudona linija.

Kodėl Briuselis negali atsakyti

Europos Komisija pareiškė „nagrinėjanti“ incidentą. Kaja Kalas, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, viešai nepasisakė.

Tokia tyla kyla ne iš nežinojimo, o iš pačios ES užsienio politikos konstrukcijos. Pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką privalomiems sprendimams reikia vienbalsiškumo, vadinasi, turi sutarti visos 27 valstybės narės, o bet kuri viena gali blokuoti. Vengrija, palaikanti artimus ryšius su Ankara, ne kartą vetavo Turkijai kritiškas priemones. Kitos narės turi gynybos pramonės ryšių su Turkijos tiekėjais, dėl kurių konfrontacija tampa nepatraukli (Modern War Institute). Kalas negali pasmerkti Turkijos nepradėjusi konsensuso proceso, kurio žlugimą galima numatyti iš anksto.

Prancūzija renkasi dvišalį kelią

Paryžius iš to padarė savą išvadą. Užuot siekusi bendros ES pozicijos, kurią Vengrija gali vetuoti, Prancūzija kuria dvišalių pajėgų statuso susitarimų tinklą su Kipru, Graikija, Rumunija ir Lenkija. Tokiems susitarimams ES balsavimo nereikia. Nė viena valstybė narė negali jų blokuoti. Nikosijos susitarimas — nauja grandis grandinėje, kuri apeina Briuselį.

Votren viešai nepasmerkė incidento, susijusio su jos pačios lėktuvu. To nepadarė ir Nyderlandų ministras. Tik Graikijos gynybos ministras Nikas Dendijas oficialiai informavo ES kolegas susitikime (Euronews). Kiekviena tylinti vyriausybė valdo savo dvišalius santykius su Turkija ir vengia konfrontacijos, galinčios paveikti gynybos sutartis, NATO logistiką ar migracijos bendradarbiavimą.

Kipras ketina pateikti oficialius skundus Kalas ir ICAO (Philenews). Ar jie virs kuo nors daugiau nei gavimo patvirtinimu, priklausys nuo to, ar kuri nors valstybė narė sieks ES Tarybos pareiškimo ir ar Vengrija leis jam atsirasti. ES kalba apie „strateginę autonomiją“, tai yra gebėjimą ginti savo interesus be JAV paramos. Birželio 7-ąją ji nesugebėjo paskelbti net pareiškimo dėl savo ministrų lėktuvų.

How was this article?

Help us get better

Details about this article
Model:
claude-opus-4-6
Generated:
6/10/2026, 3:08:01 AM
Pipeline run:
eu_pipeline_20260610_015006
Watermark:
SynthID (Google's invisible watermark)
Human review:
None before publication
Learn more about our methodology