Kyjive smogta National Academy of Sciences: du žuvo

2026 m. rugsėjo 28 d. vėlai vakare gelbėtojai iš Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos būstinės Kyjive ištraukė antrą kūną. Rusijos dronui darbo dienos viduryje pataikius į pastatą, žuvusiųjų skaičius išaugo iki dviejų (TSN, Hromadske Radio). Pastatas nuo Vokietijos ambasados nutolęs apie 100 metrų (Deutschlandfunk). Apie smūgį per kelias valandas pranešė Čekijos ir Lenkijos naujienų agentūros (ČTK, PAP). Smūgio padariniai aprašyti išsamiai, tačiau viešai nepaaiškinta, kodėl dronas pataikė į šį pastatą.

Darbo dieną liepsnojo būstinė

Pagalbos tarnybos atstovas naujienų portalui Liga sakė, kad dronas tiesiogiai pataikė į pastatą apie 13:30 vietos laiku ir iš dalies sugriovė antrąjį bei trečiąjį aukštus. „Associated Press“ žurnalistai matė degančius viršutinius aukštus, o darbuotojai leidosi ugniagesių kopėčiomis. Akademijos vyriausiojo mokslininko pavaduotoja Vira Jevhr afova pasakojo, kad jos kabinetas antrame aukšte sugriuvo: „Mano kabineto nebėra“ (AP).

Istoriniame pastate įsikūręs akademijos prezidiumas – jos vadovybė, organizuojanti ir koordinuojanti mokslinius tyrimus visoje Ukrainoje. Viena žuvusiųjų – Natalija Bukalo, dirbusi akademijos pirmojo viceprezidento padėjėja (Liga). Pirmasis viceprezidentas Volodymyras Horbulinas buvo lengvai sužeistas.

Akademija smūgį vadina išpuoliu prieš Ukrainos mokslą ir kultūrą. Būstinėje veikė vadovybės kabinetai, o ne laboratorijos. Nepaskelbta, kokie archyvai, prietaisai ar projektai prarasti, taip pat neįvertinta, kiek laiko pastatas neveiks. Sekmadienį Ukraina neteko kolegų ir darbo kabinetų, o jos mokslinių tyrimų sistemos valdymo centras kol kas neveikia.

Kodėl pataikyta į šį pastatą?

Akademijos prezidentas Anatolijus Zahorodnas įvykio vietoje sakė nežinantis, kodėl Rusija smogė pastatui. Jis pabrėžė, kad akademija neturi ryšių su kariuomene. „The Guardian“ akademiją apibūdino kaip civilinį mokslinių tyrimų centrą (Guardian).

Tame pačiame pranešime nurodyti du faktai, dėl kurių vaizdas sudėtingesnis: akademija palaiko ilgalaikius ryšius su Ukrainos gynybos sektoriumi, o Horbulinas anksčiau ėjo aukštas pareigas saugumo tarnybose. Tačiau nė vienas iš šių faktų neįrodo, kad būtent šiame pastate vyko karinė veikla.

Šis įrodymų trūkumas svarbus teisiniu požiūriu. Ženevų konvencijų I papildomojo protokolo 52 straipsnis – dokumentas, nustatantis civilių apsaugos taisykles kare – numato, kad pastatas teisėtu kariniu taikiniu gali būti laikomas tik jei veiksmingai prisideda prie karinių veiksmų, o jo sunaikinimas suteiktų konkretų karinį pranašumą. Kilus abejonių, laikoma, kad įprastai civilinės paskirties pastatas naudojamas civiliams poreikiams (ICRC).

Viešai nepateikta įrodymų, į ką buvo nutaikytas dronas, o Rusija nepateikė savo įvykių versijos. Tiesioginis smūgis į gerai atpažįstamą nacionalinę instituciją tą pačią dieną, kai Rusija smogė ir civiliniams objektams kitose Kyjivo vietose, sudaro pagrindą tyrėjams nuodugniai tirti aplinkybes. Tačiau kol kas tai neįrodo, kad taikiniu buvo pati akademija.

Kodėl sureagavo Europos vyriausybės

Dėmesį užsienyje patraukė pastato artumas diplomatų atstovybėms. Vokietijos ambasada nenukentėjo, jos darbuotojai saugūs, tačiau misija peržiūri saugumo priemones (Deutschlandfunk). Berlyno užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusija sąmoningai prisiėmė riziką pražudyti žmones šalia Vokietijos atstovybės (ZDF).

Vokietija kaltina Maskvą neatsargumu, bet neteigia, kad Rusija taikėsi į ambasadą. Nuo šio skirtumo priklauso, kokių veiksmų Berlynas gali pagrįstai reikalauti: kaltinimas tyčiniu taikymusi pareikalautų daug griežtesnio atsako nei priekaištas dėl neatsargumo šalia diplomatų.

Kol kas Europos reakcija apsiriboja pasmerkimu ir ambasados saugumo priemonių peržiūra. Pranešimuose apie šį smūgį neužsimenama nei apie sankcijas, nei apie diplomatines priemones, nei apie pasiūlymą padėti atkurti pastatą.

Faktai pagrindžia siauresnę išvadą, nei leidžia daryti abiejų pusių retorika. Rusijos smūgis iš dalies sugriovė veikiančią civilinės mokslinių tyrimų įstaigos būstinę rajone, kuriame gausu užsienio atstovybių, ir nusinešė dviejų žmonių gyvybes. Akademijos ryšiai su gynybos sektoriumi neįrodo, kad jos veikusi būstinė buvo karinis objektas; kodėl į ją pataikė dronas, kol kas nepatvirtinta.