Ukrainos dronai smogė 25 Rusijos kuro laivams

Azovo jūroje degantis kuras. Liepos pradžioje per keturias dienas Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos smogė mažiausiai 25 laivams, gabenusiems kurą Krymo link: tanklaiviams, keltui ir sausakrūviams laivams (Naval News, BBC). Taikiniai — vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaiviai: senesni, miglotos nuosavybės laivai, apdrausti ne Vakarų draudikų ir leidžiantys Rusijai toliau gabenti kurą nepaisant 17 ES sankcijų paketų (ES Taryba). Sankcijos sukuria dokumentų, draudimo ir uostų apribojimų kliūtis. Dronai šią grandinę veikia kitaip — fiziškai sustabdo reisą.

Ko negali pasiekti uostai ir draudikai

ES gali šešėlinio laivyno reisus padaryti sudėtingesnius ir brangesnius. Ji gali įtraukti laivus į sankcijų sąrašus, uždrausti jiems įplaukti į uostus, riboti jūrines paslaugas ir spausti draudikus. Tačiau ES negali tiesiog sustabdyti tanklaivio reiso viduryje jūros.

Pagal tarptautinę jūrų teisę karo laivas atviroje jūroje gali patikrinti užsienio laivą tik labai siaurais atvejais — pavyzdžiui, įtardamas, kad jis be valstybės registracijos arba plaukia su netikra vėliava. Tai numatyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 110 straipsnyje, apibrėžiančiame, kas ir kokiomis sąlygomis gali stabdyti laivus jūroje. Net reti sulaikymai paprastai laivų visam laikui iš apyvartos neišima. Sankcijos didina verslo kainą, bet nepašalina laivų iš vandens.

Ukrainos kampanija Azovo jūroje veikia būtent šioje vietoje. Vadas Robertas Brovdi nurodė, kad apgadinti tanklaiviai — sankcionuoti maždaug 7 000 tonų dedveito laivai, pastatyti 2006–2012 m. ir gabenę benziną iš Rusijos Taganrogo uosto Krymo link (Maritime Executive, The Insider). Kampaniją liepos 6 d. pradėjo smūgis kuro mazgui TES-Terminal-1 Kerčėje. Per kitas tris naktis sekė dronų atakos prieš tanklaivius (LIGA.net).

Tikėtinas modelis, bet mastas dar neįrodytas

Viešai prieinami duomenys patvirtina bendrą teiginį, kad Ukraina smogė kuro logistikai aplink Krymą. Rusijos okupacinė administracija birželio 26 d., dar prieš prasidedant jūrinėms atakoms, pusiasalyje paskelbė kuro krizę. NASA gaisrų aptikimo duomenys rodė šilumos židinius, atitinkančius praneštų smūgių vietas. Estijos visuomeninis transliuotojas šią kampaniją susiejo su platesnėmis Ukrainos pastangomis kirsti Krymo aprūpinimo linijas (ERR).

Laivų lygmens patikrinimas atsilieka. Vaizdo medžiagos nepriklausomai geolokuoti ar tiksliai datuoti nepavyko. Vieši sąrašai, kuriuose nurodoma, kurie tanklaiviai buvo pataikyti, skirtinguose šaltiniuose nesutampa, o vieno laivo tapatybė dar po kelių dienų nebuvo galutinai nustatyta (Critical Threats). Teiginys, kad visi taikiniai jau buvo sankcionuoti, kol kas lieka Ukrainos pusės pareiškimas, ne atvirojo kodo duomenimis patvirtintas faktas.

Graikija ir komercinis skilimas

Smūgiai vyksta Europai jau nesutariant dėl pačių sankcijų įgyvendinimo. „Financial Times“ duomenimis, kuriuos citavo Graikijos žiniasklaida, Graikijos laivų savininkai per trejus metus uždirbo mažiausiai 3,8 mlrd. JAV dolerių gabendami rusišką naftą (Euro2day, Newsbeast). Atėnai baiminasi, kad griežtesnis sankcijų vykdymas labiau kenkia Europos ekonomikoms nei Rusijai ir stumia tanklaivius už europinės priežiūros ribų.

Vėliavų kontrolės griežtinimas gali paskatinti operatorius rinktis Rusijos registrus arba ne G7 šalių draudimą, o ne nutraukti prekybą (S&P Global). Rizika persikelia ir fiziškai: Ukrainos jūrinis dronas sprogo Rumunijos Konstancos uoste, po ko Bukareštas pareikalavo, kad Kyjivas užprogramuotų savaiminio susinaikinimo mechanizmus dronams, patenkantiems į Rumunijos vandenis (News.ro).

Europa sukūrė sankcijų režimą, skirtą branginti Rusijos energijos transportą. Graikija uždirba iš tarpo tarp įrašymo į sąrašus ir realaus vykdymo. Rumunija patiria šalutinę kinetinio spaudimo riziką. Ukraina, nelaukdama, kol sankcijų laikymasis duos pakankamą poveikį, tikrina, ar fizinis laivų išvedimas iš rikiuotės pasiekia tai, ko vien sankcijų sąrašai nepadaro.

Kol kas Kyjivas parodė tai, ko ES sankcijos vienos nepajėgia: sankcionuotą tanklaivį paversti sustabdytu tanklaiviu. Ar tai taps ilgalaikiu spaudimu, priklausys nuo atsakymų, kurių rinka dar neturi: kurie laivai iš tikrųjų nebeplaukia, kokie kroviniai prarasti ir ar draudikai toliau dengs Azovo maršrutą. Iki tol Europa dar nežino, ar mato strateginį poslinkį, ar tik įspūdingus smūgių vaizdus.