Ukrainos antidronų ekspertai vyksta į Latviją

Daugelį metų Europos valstybės siuntė ginklus Ukrainai. Dabar Ukraina grąžina tai, ko Europai pradeda trūkti labiausiai: fronte patikrintą kovos su dronais patirtį. Ukrainos specialistai į Latviją gali atvykti jau šį mėnesį. Dvišalis susitarimas, pasirašytas Šiaurės ir Baltijos aštuoneto (NB8) susitikime Taline, apima dronus, elektroninę kovą, ankstyvojo perspėjimo sistemas ir bendrą gamybą (Reuters/Straits Times, The Baltic Times). Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas tai įvardijo tiesiai: įprastas NATO veikimo būdas nebespėja paskui dabartinę dronų grėsmę (LRT).

Dvišalis greitis, ne Briuselio procedūra

Pasirinktas mechanizmas sąmoningai paprastas. Latvija per savo gynybos ministeriją perima ukrainiečių sukauptas žinias, testuoja sistemas, priima specialistus ir kartu gamina kovos su dronais technologijas. Pirmajam žingsniui nereikia nei naujo ES reglamento, nei NATO vadovybės sprendimo. ES pirkimų ir finansavimo priemonės tampa svarbios tik tada, jei projektas plečiamas per valstybių sienas (European Commission). 2026 m. birželį Europos Parlamento, tiesiogiai renkamos ES teisėkūros institucijos, suderėtas gynybinės parengties susitarimas palengvintų eksporto leidimus ir leistų ES finansuojamuose projektuose įskaityti bandymų Ukrainoje sąnaudas, taip trumpinant kelią iki visos Europos programos (European Parliament).

Latvija ne viena. Lietuva su Kyjivu pasirašė atskirą bendradarbiavimo susitarimą dėl technologijų perdavimo, bendros gamybos ir Ukrainos specialistų darbo Lietuvos teritorijoje (Ukrainian Presidency). Lenkija ukrainietiškas pamokas įtraukia į nacionalinę programą, kurioje derinamos pasienio užtvaros, oro gynyba ir ES lėšomis finansuojami pirkimai. Suomija renkasi kitą kelią: priima NATO vadovaujamus kovos su dronais bandymus, per kuriuos naujos technologijos vertinamos dar prieš jas įsigyjant (Defence Industry Europe). Visi trys modeliai bando prisivyti grėsmę, kuri juda greičiau nei įprasti gynybos pirkimų ciklai.

Rumunija rodo, kiek kainuoja spraga

Ryškiausias kontrastas — Rumunija. Iki 2026 m. birželio Bukareštas buvo užfiksavęs 28 oro erdvės pažeidimus ir 47 atvejus, kai netoli šalies teritorijos rasta dronų nuolaužų. Tarp jų — Rusijos „Geran-2“ dronas, gegužės pabaigoje pataikęs į daugiabutį Galacyje ir sužeidęs du civilius (Digi24). Po kelių dienų, Kyjivo teigimu, Ukrainos jūrinis dronas susinaikino Konstancos uoste po to, kai jį nukreipė Rusijos elektroninės kovos priemonės.

Rumunijos spragas lemia ir trūkstama įranga, ir ribojančios taisyklės, kada galima šaudyti. Prezidentas Nikušoras Danas pripažino, kad ugnis Ukrainos teritorijos kryptimi gali kelti bendrakariaujančios valstybės statuso riziką, t. y. Rumunija galėtų būti laikoma karo su Rusija šalimi (Adevărul). Generolai taikos meto panaudojimo taisykles apibūdino kaip operaciškai paralyžiuojančias. Kol Latvija importuoja ukrainietišką greitį, Rumunija vis dar laukia laikinos NATO įrangos, kurios paprašė prieš kelis mėnesius.

Siena be brėžinių

Europos lyderiai pritarė „dronų sienos“ idėjai — sistemai, kuri rytiniame pasienyje aptiktų ir perimtų dronus (Euronews). Formuluotė skamba tvirtai, bet realybėje tai kol kas fragmentai: Baltijos šalys mezga dvišalius kanalus su Ukraina, Lenkija sluoksniuoja nacionalines programas, Suomija rengia NATO bandymus, Rumunija prašo skubios sąjungininkų priedangos. Bendros sistemos dar nėra.

Trintis jau matoma. Birželio pradžioje į Latvijos oro erdvę įskridus dronui, jį numušė NATO Baltijos oro policijos misijoje skridęs Prancūzijos naikintuvas, o sprendimą dėl veiksmų priėmė NATO vadovybė (Global Banking & Finance Review/Reuters). Ukrainos tiekiamos aptikimo sistemos įsilietų į šią grandinę, o ne ją pakeistų. Ar jos bus integruotos sklandžiai, ar sukurs antrą, lygiagretų sluoksnį, kol kas inžinerinis ir vadovavimo klausimas be atsakymo.

Pasirašyto susitarimo tekstas nepaskelbtas. Ką tiksliai gauna Latvija ir kas leidžia trikdyti ryšį, kai ukrainietiški jutikliai užfiksuoja taikinį, lieka įslaptintuose pirkimų dokumentuose, už parlamento kontrolės ribų.

Ukrainos karas parodė žemo aukščio oro gynybos spragą nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Kyjivo mokymosi fronte ciklas greitesnis už europinius pirkimų terminus, todėl pasienio valstybės improvizuoja. Neatsakytas klausimas — ar greitis be integracijos sukurs veikiantį skydą, ar tik atskirų dalių rinkinį, kuris vientisas atrodo tik žemėlapyje.