US skaldo G7 dėl rusiškos naftos

G7 neišlaikė svarbiausio šių metų koordinavimo testo. Finansų ministrai gegužės 18–19 d. Paryžiuje bandė suderinti atsaką į Irano ir Hormūzo sąsiaurio sukeltą energetikos šoką, bet išsiskirstė su komunikatu, kuris nieko realiai neįpareigojo. Vienintelis konkretus žingsnis — vienašalis JAV sprendimas, kuriam kiti sąjungininkai nepritarė. Nafta kainuoja 112 JAV dolerių už barelį. Didžiųjų ekonomikų obligacijų pajamingumai pakilo į kelerių metų aukštumas. ECB birželio 11 d. posėdį pasitinka neturėdamas gero pasirinkimo.

Paryžius davė santūrumą, ne palengvėjimą

Komunikate kalbėta apie „subalansuotą augimą ir makroekonominį stabilumą“. Diplomatinėje kalboje tai reiškia: naujų išlaidų vengti. Sutarta ne dėl skatinimo, o dėl fiskalinio santūrumo. Nebuvo nei bendro strateginių naftos atsargų išleidimo, nei suderintų palūkanų gairių, nei skubaus pagalbos paketo.

Vienintelis rezultatas atėjo iš Vašingtono. JAV antrą kartą pratęsė sankcijų išimtį Rusijos naftai, nors Europos sąjungininkams anksčiau buvo nurodžiusios, kad to nekartos. Tikslas aiškus: dalį per Hormūzo sąsiaurio uždarymą prarastos Irano naftos pakeisti rusiška žaliava. Europos vyriausybės tam nepritarė, nes toks sprendimas silpnina sankcijų režimą, kurį jos taiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas mėgino stumti kitą darbotvarkę: Kapitalo rinkų sąjungą, tai yra planą sujungti suskaidytas Europos investicijų rinkas, kad kapitalas lengviau judėtų per sienas, ir G7 maisto krizės veiksmų planą mineralų bei žemės ūkio tiekimo grandinėms apsaugoti. Abu siūlymai rodė Berlyno vertinimą, kad krizė gilesnė nei vien naftos kaina. Tačiau sankcijų ginčas juos nustūmė į šalį.

Prancūzija blokavo diskusiją dėl antro Tarptautinės energetikos agentūros strateginių naftos atsargų išleidimo. Kovo mėnesio išleidimas buvo didžiausias per 50 metų agentūros istoriją, bet padengė tik dalį dėl Hormūzo sąsiaurio prarastos pasiūlos. Paryžiaus argumentas — likusios atsargos turi būti saugomos dar blogesniems scenarijams.

Rinkos savo vertinimą parodė dar vykstant susitikimui. Vokietijos federalinių obligacijų pajamingumas, tai yra palūkanos, kurias Berlynas moka skolindamasis, pakilo į aukščiausią lygį nuo 2011 m. Japonijos 30 metų obligacijų pajamingumas pasiekė istorinį rekordą. Pasaulinis obligacijų išpardavimas buvo priešingybė stabilumui, kurį G7 turėjo parodyti.

Neįmanomas ECB birželis

Tai įspaudžia ECB — Europos Centrinį Banką, nustatantį skolinimosi kainą 20 euro zonos valstybių — į labai siaurą koridorių prieš birželio 11 d. posėdį.

Infliacija euro zonoje kyla beveik vien dėl energijos kainų. Tačiau atmetus energiją ir maistą, bazinis kainų augimas silpnesnis. Ekonomika beveik nebeauga. Toks derinys — kylančios kainos ir sustingusi gamyba — vadinamas stagfliacija. Centriniams bankams tai scenarijus be švaraus sprendimo.

Palūkanų didinimas brangina būsto paskolas ir įmonių kreditą. Tai veikia tada, kai infliaciją kelia per didelė paklausa, vartotojams leidžiant per daug. Tačiau jis nesutvarko pasiūlos sutrikimo Hormūzo sąsiauryje. Rinkos vis dar tikisi palūkanų didinimo birželį, bet tokiu atveju ECB griežtintų politiką prieš problemą, kurios jo priemonės nepasiekia.

Kam tenka smūgis

Vokietija 2026 m. antrojo ketvirčio augimo prognozę sumažino iki 0,3 %. Tai staigus peržiūrėjimas žemyn, rodantis energetikos šoko spaudimą jau trapiai pramonės bazei. Chemijos, metalų ir stiklo gamintojai darbo vietas ir gamybos apimtis mažina nuo 2022 m. Laikinas degalų mokesčio sumažinimas baigiasi birželio pabaigoje, o pakaitalo jam nepaskelbta.

Italija paprašė Europos Komisijos netaikyti ES fiskalinių taisyklių energetikos išlaidoms. Šios taisyklės nustato valstybės skolinimosi ribas, kurių euro zonos šalys turi laikytis. Briuselis atsisakė, nurodydamas milijardines ES lėšas, kurių Italija dar nepanaudojo. Gynybos išlaidos jau gali būti išimamos iš šių taisyklių. Energetikos išlaidos — ne. Nė viena G7 narė neparėmė Italijos siekio platesniam lankstumui.

Komisija naujas ekonomines prognozes skelbs gegužės 21 d. Jei jos patvirtins lėtėjimą, didės spaudimas Briuseliui švelninti fiskalinius apribojimus, o ECB — palikti palūkanas nepakeistas. Didžiosios Europos ekonominės institucijos šiuo metu traukia skirtingomis kryptimis: G7 siūlo griežtesnius biudžetus, rinkos spaudžia į griežtesnius pinigus, o pasiūlos krizės nė vienas iš šių svertų nepataiso.