JAV atitraukia 8 NATO tanklaivius

Karinė sąjunga silpnėja ne tik netekusi karių. Dar greičiau jos pajėgumus mažina dingstantys elementai, be kurių kariai ir technika negali veikti visa apimtimi.

JAV informavo Europos sąjungininkes ketinančios maždaug trečdaliu sumažinti Europoje NATO reikmėms priskirtų naikintuvų skaičių, jūrinės žvalgybos orlaivius sumažinti nuo 26 iki 15, o visus aštuonis degalų papildymo ore lėktuvus iš sąjungos disponuojamų pajėgumų atitraukti (Boston Globe, Rzeczpospolita). Taip pat būtų perdislokuojami lėktuvnešis, raketinis povandeninis laivas ir bombonešių elementas. Šie skaičiai paimti iš žiniasklaidos pranešimų, ne iš oficialaus NATO dokumento (Le Figaro). Vis dėlto jie rodo ne simbolinį pajėgų mažinimą, o smūgį atraminėms funkcijoms, kurios karinę techniką paverčia realiu operaciniu pajėgumu.

Perkami naikintuvai, kurie vieni nekariauja

Lenkija šį prieštaravimą mato ryškiausiai. Varšuva perka 32 naikintuvus F-35; jų pristatymas numatytas iki 2029 m., o paramos paketas, apimantis logistiką, atsargines dalis ir IT infrastruktūrą, turėtų galioti iki 2030 m. (Breaking Defense, Army Recognition). Tačiau F-35 veiksmingumas priklauso nuo degalų papildymo ore, leidžiančio veikti didesniu atstumu, nuo stebėjimo orlaivių, suteikiančių situacijos vaizdą, ir nuo teatro lygmens vadovavimo infrastruktūros, derinančios veiksmus su kitomis pajėgomis. Lenkija kaupia aukščiausios klasės platformas, bet amerikietiška sistema, kuri toms platformoms suteikia pilną vertę, plonėja.

Lietuvai tie patys mažinimai pirmiausia reiškia pastiprinimo greitį. Mažiau degalų papildymo ir žvalgybos orlaivių rytiniame flange reiškia mažesnį veikimo nuotolį ir silpnesnį aptikimą (Lrytas). Vilnius į tai atsako maždaug 800 mln. € papildomu oro gynybos finansavimu ir trejų metų integruotos oro erdvės planu (Lrytas). Tai dengia pirmąjį sluoksnį: nacionalinę apsaugą nuo dronų ir raketų. Tačiau tai nepakeičia degalų papildymo ore, žvalgybos, stebėjimo ir rekognoskuotės (ISR) ar vadovavimo architektūros, leidžiančios NATO veikti kaip sujungtai sistemai visame flange.

Rumunija spragą tikrina realiu laiku

Rumunijoje ši problema jau ne teorinė. Po dronų incidentų prie Dunojaus ir Juodosios jūros pakrantės Bukareštas paprašė NATO žemai skrendančius taikinius aptinkančių radarų, perėmimo priemonių ir antidroninių sistemų (RRI, Curs de Guvernare). NATO pakartojo ginsianti kiekvieną sąjungininkių teritorijos centimetrą. Rumunija po šių susitikimų vis tiek liko prašanti konkrečios įrangos.

Strigimą paaiškina neatitikimas tarp Europos pinigų ir operacinės valdžios. Briuselis gali finansuoti ginkluotės įsigijimą per tokias priemones kaip SAFE, naująjį ES gynybos išlaidų fondą (European Commission, European Parliament). Tačiau Europos Komisija neskiria radarų lėktuvų konkrečioms misijoms. Tai daro tik nacionalinės sostinės ir NATO vadovybė, o jokia ES institucija neturi įgaliojimų karo sąlygomis sukurti pakaitinių pajėgumų, kai sąjungininkė atitraukia savo priemones (EDA). Europa gali didinti išlaidas ir vis tiek nepakeisti amerikietiškų stebėjimo, degalų papildymo ore ir vadovavimo pajėgumų.

Laikas bėga greičiau nei planas

Prancūzija JAV mažinimą naudoja kaip argumentą strateginei autonomijai. Prancūzijos ir tarptautinės analizės kaip pažeidžiamiausius Europos pajėgumus nurodo būtent tuos, kuriuos sunkiausia greitai sukurti: stebėjimą, degalų papildymą ore, vadovavimą ir valdymą, oro mobilumą bei antžeminę oro gynybą (Ifri, Atlantic Council). Tokiems pajėgumams reikia metų, o mažinimas vyksta dabar.

Kol kas nepaskelbtas dokumentas, kuris leistų piliečiams įvertinti, ar politinis raminimas pagrįstas: pajėgumas po pajėgumo sudėtas pakeitimo kalendorius, rodantis, kuris JAV pajėgumas išvyksta, kuris NATO planas juo rėmėsi, kuri Europos sąjungininkė gali jį pakeisti ir kada. CSIS įspėja, kad Europai reikia skubios oro gynybos programos, nes perėmimo priemonių atsargos tebėra nepakankamos (CSIS). EUISS teigia, kad Europai reikia konkretaus perėjimo plano, o ne politinio prisitaikymo prie Vašingtono (EUISS).

NATO tvirtina parengusi išsamiausius gynybos planus nuo Šaltojo karo laikų (NATO). Slaptuose dokumentuose tai gali būti tiesa. Esminis klausimas, ar pačios Europos atraminės sistemos atsiras anksčiau, nei išnyks amerikietiškos prielaidos, ant kurių tie planai pastatyti. Spragos pripažinimas iki 2029 m. ant tako nepastatys aštuonių naujų degalų papildymo ore lėktuvų.