JAV prašo 120 mln. barelių Europos dyzelino

JAV nurodė Prancūzijai ir Vokietijai išleisti avarines dyzelino atsargas, antraip gali būti apribotas amerikietiško dyzelino eksportas. Vienas šaltinis teigė, kad visos ES prašoma per šešis mėnesius išleisti 120 mln. barelių (Reuters). Dabar parduotas kuras galėtų sumažinti kainas, tačiau Europai liktų mažesnė atsarga galimiems tiekimo sutrikimams. Kol kas nesusitarta nei dėl atsargų išleidimo, nei dėl eksporto draudimo.

Prašymas su grasinimu

Vašingtonas šį prašymą pristato kaip naštos pasidalijimą. Iždo sekretorius Skotas Besentas sakė, kad JAV kovą prisidėjo prie koordinuoto atsargų išleidimo, todėl sąjungininkai turėtų tesėti savo įsipareigojimus. Energetikos sekretorius Krisas Raitas aiškino, kad papildomas dyzelino kiekis padėtų prieš derliaus nuėmimą ir šildymo sezoną (Reuters).

Grasinimas eksporto draudimu kol kas nėra toks aiškus kaip pats prašymas. Donaldas Trumpas palaikė siūlymą svarstyti laikiną draudimą, bet taip pat klausė, ar jis nepadidintų benzino kainų JAV; Raitas savo ruožtu įspėjo neįvesti visuotinio draudimo (Washington Post). Įsakymo, kuriuo draudimas būtų įvestas, nepaskelbta.

Vis dėlto Europa turi pagrindo į šią grėsmę žiūrėti rimtai. Rugpjūčio duomenimis, JAV teko maždaug pusė ES dyzelino importo (Euronews). Netekę tokio dydžio tiekėjo Europos pirkėjai turėtų varžytis dėl degalų krovinių iš kitų šaltinių.

Galimą kainų poveikį rodo modeliavimas, o ne prognozė. „Oxford Economics“ apskaičiavo, kad visiškai uždraudus eksportą didmeninės dyzelino kainos Europoje, t. y. kainos, kurias prieš degalams pasiekiant kolonėles nustato perdirbėjai ir prekiautojai, galėtų būti 40–50 proc. didesnės. Toks blogiausias scenarijus padeda suprasti, kodėl ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius įspėjo, kad JAV ribojimai pakenktų Europos ekonomikai (Euronews).

Kam priklauso kuras

Briuselis neturi nuosavų dyzelino atsargų. Kiekviena valstybė narė jas kaupia pati: atsargas laiko viešosios įstaigos arba įpareigotos naftos bendrovės, o jų išleidimą kiekviena vyriausybė reglamentuoja savo įstatymais (ES atsargų direktyva). Todėl JAV spaudžia Paryžių ir Berlyną, o ne Europos Komisiją.

Prašomas kiekis būtų didelis. CGTN, remdamasi 2025 m. gegužės Eurostato duomenimis, skelbė, kad ES dyzelino ir gazolio avarinės atsargos tuomet siekė apie 39 mln. tonų. CGTN skaičiavimu, prašoma išleisti apie 16 mln. tonų, arba maždaug 41 proc. viso šio kiekio (CGTN). Šie duomenys senesni nei metų, todėl dabartinė dalis galėtų būti ir didesnė, ir mažesnė.

Berlynas į prašymą žiūri atsargiai. Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė negavusi naujo Tarptautinės energetikos agentūros (TEA, koordinuojančios naftą importuojančių šalių atsargų išleidimą) prašymo ir įspėjo, kad toks veiksmas galėtų išbalansuoti rinką (Bloomberg).

Kodėl degalai kolonėlėse nebūtinai atpigs

Europos Komisija problemą įvardija kaip kainų prieinamumo, o ne tiekimo trūkumo klausimą. Komisijos atstovė Ana-Kaisa Itkonen sakė, kad ES dyzelino netrūksta, tačiau susiduria su „įperkamumo krize“ (EU Perspectives). Rugpjūtį asmeninio transporto degalai ES kainavo 23,8 proc. daugiau nei prieš metus; šis rodiklis apima ir benziną, ir dyzeliną (Eurostat). Dyzelino kainos vežėjus ir ūkininkus veikia tiesiogiai, nes jie šiuo kuru varo sunkvežimius ir traktorius.

Atsargų išleidimas pirmiausia veiktų didmeninę rinką. Papildomi parduodami bareliai gali sumažinti didmeninę kainą net tada, kai vyriausybės kurą parduoda rinkos kaina. Ar dėl to mažiau mokėtų ir vežėjai, priklausytų nuo degalų pardavėjų: jie gali perduoti pirkėjams tik dalį kainos sumažėjimo arba tai padaryti vėliau, skirtumą pasilikdami kaip maržą.

Lenkijos degalų rinkos analitikė Uršula Česlak teigė, kad rinkos kaina parduodamas saugomas kuras savaime nepigintų degalų vairuotojams, o pardavimas mažesne nei rinkos kaina galėtų naudą nukreipti tarpininkams (Fakt). Mechanizmas paprastas: pigiai iš valstybės kuro nusipirkęs prekiautojas gali jį perparduoti rinkos kaina ir pasilikti skirtumą. Taigi nuolaida atitektų didmenininkui, o ne ūkininkui.

Atsargos yra ir draudimas, turintis savo kainą. Kiekvienas šiandien parduotas barelis nebeapsaugos nuo kito tiekimo sutrikimo, o atsargas laikančioms įstaigoms ar bendrovėms vėliau teks mokėti už jų papildymą.

TEA nariai šį klausimą aptars spalio 2 d. (Bloomberg). Jiems teks spręsti jau matomą dilemą: Europos prašoma panaudoti didelę atsargų, skirtų apsisaugoti nuo tiekimo trūkumo, dalį kainų problemai spręsti, nors nėra aišku, ar tai sumažintų kainas kolonėlėse. Taip siekiama užkirsti kelią JAV eksporto draudimui, kuriuo pagrasinta, bet kuris dar neįvestas; be to, ir Vašingtono pareigūnai dėl jo kalba atsargiai. Kadangi atsargų duomenys siekia 2025 m. gegužę, tiksli prašomo kiekio dalis nežinoma, tačiau pagal vienintelius turimus duomenis tai būtų didelis Europos avarinių atsargų sumažinimas.