JAV mažina NATO bombonešių įsipareigojimus

Perpus mažiau bombonešių. Nulis povandeninių laivų. Trečdaliu mažiau naikintuvų. Gegužės pabaigoje uždarame susitikime Briuselyje Pentagonas NATO sąjungininkams pranešė mažinsiantis oro ir jūrų pajėgumus, kuriuos JAV buvo numačiusios Europos krizės scenarijams. Taikoma ne į eilinius dalinius, o į sistemas, laikančias NATO gynybos planus: degalų papildymo ore orlaivius, elektroninės kovos lėktuvus, žvalgybinius dronus, atakos povandeninius laivus. Europos valstybės spragas turės užpildyti birželio pradžioje vyksiančioje Pajėgų skyrimo konferencijoje, kur šalys formaliai įsipareigoja skirti konkrečius vienetus planų poreikiams. Politinis terminas — NATO viršūnių susitikimas Ankaroje liepos 7–8 d. (Reuters/Der Spiegel, The Deep Dive).

Mažinami ne kariai, o vadinamieji įgalinantys pajėgumai — tie, be kurių Europos koviniai daliniai realiame kare veiktų ribotai arba neveiktų visai.

Sistemos, be kurių neveikia visa kita

2022 m. Madrido viršūnių susitikime sutartas NATO pajėgų modelis numato 800 000 karių, iš anksto priskirtų trims parengties lygiams ir konkretiems regioninės gynybos planams. 2023 m. Vilniuje parengti planai apima Baltijos, Atlanto ir Viduržemio jūros kryptis. Jie buvo rašyti darant prielaidą, kad JAV įgalinantys pajėgumai bus prieinami (NATO).

Be šių sistemų Europos kovinės pajėgos negali veikti pilna apimtimi: naikintuvams reikia degalų papildymo ore, kad jie galėtų kirsti Baltijos regioną; orlaiviams reikia elektroninės kovos platformų, kad jie išgyventų prieš Rusijos oro gynybą; karinių jūrų pajėgų grupės remiasi atakos povandeniniais laivais, saugančiais jas po vandeniu. Būtent šios kategorijos dabar mažinamos.

Pentagono poziciją NATO politiniams direktoriams pristatė vyresnysis JAV gynybos sekretoriaus Pito Hegsetho patarėjas. NATO atstovė pripažino „per didelį rėmimąsi JAV NATO pajėgų planavime“ ir užsiminė, kad karinės atsakomybės galėtų būti „pertvarkytos“ (TRT World/Reuters).

Nepajėgumo aritmetika

Europa turi maždaug 60 degalų papildymo ore orlaivių. JAV — 610, santykis maždaug 10 su 1 (Aerospace Global News). Europa neturi nė vieno strateginio bombonešio. Artimiausias pakaitalas — prancūzų „Rafale“ su raketomis, kurių nuotolis siekia 500 km; B-52 gali smogti iš 8 000 mylių atstumo ir dvidešimt valandų išbūti operacijų rajone (ISS Europa).

Priešo oro gynybos slopinimas — gebėjimas naikinti Rusijos priešlėktuvines sistemas, kad sąjungininkų aviacija galėtų veikti — gali būti pavojingiausia spraga. Vienas belgų gynybos tyrėjas „Defence News“ sakė, kad Europos oro pajėgos šią sritį „paprasčiausiai apleido“ ir dabar turi ją atkurti nuo nulio. Trys iš šešiolikos apklaustų analitikų vertino, kad atkūrimas gali užtrukti daugiau kaip dešimtmetį (Defence News).

2026 m. gegužę Kylio instituto paskelbtame tyrime Europos strateginės autonomijos kaina įvertinta maždaug 500 mlrd. € per dešimt metų — apie 50 mlrd. € kasmet, arba 0,25 % Europos BVP (Kiel/Defence News). Pagrindinis ribojimas — ne biudžetas, o gamybos pajėgumai. „Airbus“ svarsto galimybę didinti degalų papildymo ore orlaivių gamybą, bet jos dar nepatvirtino. NATO senstančios ore esančių radarų flotilės pakaitalas dar neturi pasirašytos sutarties. Pirmoji europinė ilgojo nuotolio smogiamoji raketa pasirodytų ne anksčiau kaip 2029 m.

Dvi apskaitos, vienas Aljansas

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Aleksusas Grynkewichius gegužės 19 d. sąjungininkų kariuomenių vadams sakė, kad JAV pajėgų mažinimas „nedaro poveikio mūsų regioninių planų įvykdomumui“ (NATO). Šis patikinimas buvo susijęs su anksčiau paskelbtu karių mažinimu, o ne su po kelių dienų paaiškėjusiu įgalinančių pajėgumų apkarpymu. Paties generolo išlyga pasakė daugiau nei raminanti formuluotė: JAV apsiribotų „tik tais kritiniais pajėgumais, kurių sąjungininkai dar negali suteikti“. Dabar atitraukiami pajėgumai kaip tik tokie.

Šis modelis gilina jau susiformavusią priklausomybę. Europos sąjungininkės rekordiniais tempais pirko amerikietiškas ginklų sistemas — F-35 naikintuvus, „Patriot“ baterijas, HIMARS paleidimo įrenginius. JAV užsienio karinių pardavimų dalis Europos įrangos biudžetuose 2022–2024 m. siekė 50,7 %, palyginti su 27,8 % prieš trejus metus (Bruegel). Šie pirkimai iš dalies buvo politinis draudimas: perki amerikietišką techniką, išlaikai Amerikos įsitraukimą. Dabar Vašingtonas mažina operacinius įsipareigojimus, kuriuos tie ginklai turėjo papildyti, o Europa nuo JAV sistemų priklausoma labiau nei anksčiau. ECFR įspėja, kad Rusijos žvalgybinis NATO kaip „trapaus ir susiskaldžiusio“ Aljanso vaizdas — sąlyga, labiausiai didinanti klaidingo apskaičiavimo riziką (ECFR).

Ko Ankara neišspręs

Viršūnių susitikimas gali patvirtinti išlaidų tikslus ir pajėgumų pažadus. Jis negali pagaminti degalų papildymo ore orlaivių, parengti elektroninės kovos įgulų ar paleisti palydovų. Formalūs JAV įsipareigojimai bus pateikti birželio Pajėgų skyrimo konferencijoje, todėl tikslūs skaičiai iki tol lieka įslaptinti. Nė vienas sąjungininkų pareigūnas viešai nepasakė, ar Vilniaus gynybos planai pagal pakeistą pajėgų modelį tebėra įvykdomi; spaudos konferencijose šio klausimo nuosekliai vengiama. Tarp to, ką lyderiai pažadės Ankaroje, ir to, ką Europos pramonė pajėgs pristatyti, lieka kelerių metų tarpas, nusitęsiantis į ketvirtąjį dešimtmetį.