JAV svarsto mažinti NATO aviacijos paramą

NATO rytinis skydas turi mažiau matomą priklausomybės sluoksnį: naikintuvus, degalų papildymo ore orlaivius, žvalgybos lėktuvus ir jūrines priemones, kurias Vašingtonas gali perkelti kitur. Europos žiniasklaidoje pasirodę pranešimai rodo, kad šis paramos paketas gali būti mažinamas. Karių skaičius bazėse parodo tik dalį vaizdo; NATO karo planai taip pat remiasi amerikietiška technika, kurios Europa greitai pakeisti negali.

Šios priemonės atsidūrusios sudėtingoje vietoje. NATO gali jas įtraukti į planus, bet sprendimą, ar jos bus skirtos konkrečiai operacijai, priima Jungtinės Valstijos. Vašingtonas turi pagrindo sakyti, kad Europa turi prisiimti didesnę naštą, ypač ES mėginant spartinti bendrus gynybos pirkimus per SAFE finansavimo priemonę — paskolų schemą gynybos įsigijimams. Tačiau karinė spraga atsiveria jau dabar. Europai trūksta orlaivių, leidžiančių naikintuvams ilgiau išlikti ore, jutiklių, rodančių vadams, kas juda operacijų erdvėje, ir jūrinių pajėgumų ginčytinoms akvatorijoms stebėti.

Krizinis paketas svarbesnis už bazės nuotrauką

Kol kas kalbama apie pranešimus, ne viešus JAV ar NATO įsakymus. Jie svarbūs todėl, kad susiję su ribotais pajėgumais. Naikintuvai matomi. Degalų papildymo ore ir žvalgybos orlaiviai — tylesnė sistema, kuri dislokavimą paverčia tęstine operacija.

JAV karių priėmimas savaime negarantuoja stipraus krizės paketo. Lenkija rodo šią įtampą: matomas bazavimas turi politinę ir atgrasymo vertę, bet jis nepakeičia degalų papildymo ore, žvalgybos, stebėjimo ir rekognoskuotės. Pastarasis terminas apima jutiklius ir analizę, leidžiančius vadams suprasti padėtį prieš pasirenkant atsaką.

Baltijos valstybės tokią spragą pajustų greitai. NATO Baltijos oro policiją pristato kaip taikos meto rotaciją, nes Estija, Latvija ir Lietuva neturi nuolatinių naikintuvų pajėgų. Krizės atveju šiai misijai reikėtų daugiau naikintuvų, degalų ore, oro gynybos jungčių, jūrinės padėties matymo ir patikimo vadovavimo. Sumažėjus JAV paramai, perėjimas nuo patruliavimo prie gynybos taptų sunkesnis.

Europa kuria pajėgumus, bet lėtai

Europa yra pasistūmėjusi. Daugianacionalinis degalų papildymo ir transporto orlaivių laivynas 2024 m. pasiekė dešimt orlaivių. NATO AWACS orlaiviai, turintys radarus ir vadovavimo grupes, sąjungininkams suteikia bendrą oro erdvės vaizdą. Prancūzijos 2022 m. strateginė apžvalga šią priklausomybę įvardijo ir politiškai, ragindama didinti Europos veikimo laisvę.

Problema — tempas. Bruegelio Europos gynybos poreikių vertinimas rodo, kiek daug žemynas vis dar remiasi aukštos klasės amerikietiška parama. Prancūzija gali dislokuoti rimtas pajėgas ir turi branduolinį atgrasymą. Tačiau ji negali pakeisti JAV masto degalų papildymo ore, tolimojo nuotolio jutiklių, jūrų patruliavimo orlaivių, lėktuvnešių ir povandeninių laivų pajėgumų.

Vokietijai tenka kita skydo dalis. Jos „Operationsplan Deutschland“ sutelktas į kelius, geležinkelius, uostus, degalus, leidimus ir telkimo vietas, reikalingas sąjungininkų pajėgoms perkelti per šalį. Šis darbas svarbus, nes Vokietija — pastiprinimo koridorius į rytus. Tačiau net ir greitesnis koridorius nepašalina rizikos vadams, jei per jį atvykstančios pajėgos turi mažiau „akių“ ir trumpesnę veikimo trukmę.

Juodojoje jūroje ta pati silpnybė matoma dar aiškiau. Rumunijos žiniasklaidos pranešimai po dronų incidentų daugiausia kalbėjo apie žemo aukščio radarus, oro policiją, antidroninius jutiklius ir ankstyvąjį perspėjimą; „Curs de Guvernare“ ir „Digi24“ sekė Bukarešto prašymus dėl didesnės sąjungininkų pagalbos. Tiesioginė silpnesnės stebėsenos kaina — prarastas laikas nustatyti incidento kilmę ir perspėti. Tai svarbu, kai sieną kirtęs dronas vienu metu gali tapti ir karine problema, ir politiniu ginču.

Suomija šį klausimą dar labiau išryškina, nes pradeda iš stipresnės pozicijos. Ji turi rimtas oro pajėgas, bet šiaurinė geografija vis tiek didina degalų papildymo ore, tolimojo nuotolio radarų, jūrų patruliavimo ir bendrų perspėjimo sistemų vertę. Jei spragą mato Suomija, Baltijos valstybėms jos versija dar griežtesnė.

Laiko langas siaurėja

Pirmasis neapibrėžtumas — faktinis. Vašingtonas ir NATO viešai nepatvirtino viso galimų mažinimų sąrašo, todėl pranešamų karpymų nereikėtų laikyti galutiniais įsakymais. Praktinis testas paprastas: ar sąjungininkai gaus kompensuojančius įsipareigojimus — daugiau europinių degalų papildymo ore orlaivių, daugiau žvalgybos lėktuvų, daugiau jūrų patruliavimo, tvirtesnes oro gynybos jungtis ir aiškesnes prielaidas, ką JAV krizės atveju iš tikrųjų skirs.

Gilesnė problema — laikas. Išlaidų pažadai ir ES pirkimų priemonės gali pakeisti Europos pajėgų struktūrą per kelerius metus, bet ne pradiniame krizės etape. NATO rytinis skydas pirmiausia gali susilpnėti būtent paramos sluoksnyje, leidžiančiame fronto linijai laikytis. Kariai bazėse ir toliau bus matomi. Trūkstami orlaiviai gali būti svarbesni.