V4 telkiasi prieš Vokietijos taupymą

Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija praėjusią savaitę Gedelėje, Vengrijoje, surengė pirmą oficialų lyderių susitikimą po kelerių metų pertraukos. Taip atgaivintas Višegrado ketvertas (V4) — regioninis formatas, faktiškai subyrėjęs po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, kai išryškėjo nesuderinamos šalių pozicijos dėl Maskvos. Tie nesutarimai neišnyko. Keturių vyriausybių bendradarbiavimas dabar remiasi tuo, kad kitame ES septynerių metų biudžete koordinacija gali duoti konkrečios naudos.

Senos išlaidos, naujos sąskaitos, mažinti nenori niekas

ES daugiametė finansinė programa, arba DFP, nustato septynerių metų išlaidų lubas ir pagrindines biudžeto kategorijas. Kitas laikotarpis apims 2028–2034 m., o sprendimui reikia visų 27 valstybių narių vienbalsio pritarimo ir Europos Parlamento sutikimo. Vadinasi, sandorį gali sustabdyti viena valstybė.

Dvi didžiausios išlaidų kryptys ES biudžete dominuoja dešimtmečius: sanglaudos politika, skirta ekonomiškai silpnesniems regionams vytis turtingesnius, ir žemės ūkio subsidijos pagal bendrąją žemės ūkio politiką. Abi turi stiprių gynėjų. Tačiau ant to paties stalo gula naujos sąskaitos: gynyba, ilgalaikė parama Ukrainai, ES plėtros kaštai ir NextGenerationEU pandeminės skolos grąžinimas (ECA, Euronews). Kažkur teks mažinti. Nė viena vyriausybė nenori pirmoji pasakyti kur.

Spaudimą mažinti biudžetą labiausiai kelia Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Jis atmetė beveik 2 trln. € siekiančio biudžeto idėją ir nepritaria naujam bendram ES skolinimuisi (FAZ, Zeit). Panašios linijos laikosi Nyderlandai, Austrija ir Švedija: riboti bendras išlaidas ir nebeskolintis papildomai.

Kitoje pusėje — maždaug 16–17 valstybių vienijanti Sanglaudos draugų grupė, kuriai priklauso Italija, Ispanija, Portugalija ir visos keturios V4 šalys. Jos pasirašė deklaraciją, kurioje reikalaujama nemažinti sanglaudos ir žemės ūkio finansavimo siekiant apmokėti naujus prioritetus (Ispanijos užsienio reikalų ministerija, EUNews).

Ne sugrįžimas, o derybinė grupė

Gedelėje vykęs susitikimas įsirašo į platesnį biudžetinį aljansą. Spaudos konferencijoje visi keturi lyderiai kaip bendrus prioritetus įvardijo sanglaudą, bendrąją žemės ūkio politiką, energijos kainas ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformą. Taip pat sutarta atnaujinti konsultacijas prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybos susitikimą (AP/SFGate, Denník N). Slovakijos premjeras Robertas Ficas sakė, kad V4 norinti vėl būti „labai stipri“. Čekijos premjeras Andrejus Babišas minėjo, jo teigimu, nepriimtiną Čekijai numatomų lėšų sumažėjimą ir V4 koordinaciją siejo su siekiu iš biudžeto gauti kuo didesnę naudą (ČT24).

Koordinacija reali, bet ribota. Keturioms valstybėms veikiant kartu vienbalsiškumo sąlygomis neatsiranda papildomas veto, kurio jos neturėtų atskirai, nes SESV 312 straipsnis tokią galią suteikia kiekvienai valstybei narei. Jų nauda kita: politinis svoris. Drausminga Vidurio Europos grupė didina sanglaudos karpymo kainą ir gali paveikti kompromiso tekstą dar iki galutinio lyderių susitikimo. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pabrėžė bendradarbiavimą su Italija ir kitomis valstybėmis už V4 ribų (PAP), o Lenkijos ir Čekijos žiniasklaida šią grupę apibūdina kaip Sanglaudos draugų pogrupį, ne savarankišką bloką (Business Insider Polska, Aktuálně.cz).

Vokietijos šaltiniai šį vertinimą iš esmės patvirtina iš kitos pusės. Merzas pripažino, kad jo taupymo linija tarp lyderių neturi daugumos palaikymo (n-tv). Berlynas šią biudžeto kovą traktuoja kaip įprastas mokėtojų ir gavėjų derybas, ne kaip atskirą Višegrado problemą.

Šiandien sąjungininkai, rytoj konkurentai

Italijos premjerė Džordža Meloni prieš birželio Europos Vadovų Tarybą sušaukė Sanglaudos draugų susitikimą ir teigė, kad sanglaudos politika bei bendroji žemės ūkio politika neturėtų finansuoti naujų išlaidų krypčių (Sky TG24). Biudžeto derybose Romai reikia Rytų Europos balsų prieš taupiųjų valstybių siūlomus karpymus.

Tačiau Italijos žiniasklaida jau mato kitą, nepatogesnį etapą: ES plėtra į rytus, ypač Ukrainos narystė, galėtų nukreipti žemės ūkio ir sanglaudos lėšas naujesnėms narėms, taip suspausdama dabartinius Pietų Europos gavėjus (Quotidiano Nazionale). Dabar ES fondus ginančios valstybės sutaria prieš karpymus, bet, nustačius bendrą voką, joms teks varžytis tarpusavyje dėl to, kas liks.

Po Gedelės susitikimo viešo V4 dokumento su konkrečiais biudžeto reikalavimais ar raudonosiomis linijomis nepaskelbta (Telex). Galutinės 2028–2034 m. DFP valstybių paskirstymo lentelės dar neegzistuoja, todėl dabartiniai teiginiai apie laimėtojus ir pralaimėtojus tebėra derybinės pozicijos. Spaudos konferencija parodė lengvąją dalį: sutarti, kad mokėti turėtų kas nors kitas. Tikrasis išbandymas prasidės tada, kai Komisija prie kiekvienos valstybės pavadinimo įrašys skaičius.