Vucic traukiasi, kad skelbtų pirmalaikius rinkimus

Aleksandras Vučičius birželio 27 d. šalininkams pareiškė per kelias savaites atsistatydinsiantis iš Serbijos prezidento pareigų ir skelbsiantis pirmalaikius rinkimus. Nei atsistatydinimo, nei balsavimo datos jis nenurodė. Toje pačioje kalboje Vučičius pažadėjo padėti savo Serbijos pažangos partijai laimėti dar įtikinamiau nei anksčiau (Euronews, Al Jazeera). Būtent šis derinys — pasitraukimas iš posto kartu siekiant išlaikyti valdančiąją mašiną — paaiškina, kodėl Europoje pranešimas sutiktas skeptiškai, o ne kaip politinis lūžis.

Protestai, kurie nesustoja

Vučičių iki šio taško atvedę protestai — didžiausi Serbijoje nuo Slobodano Miloševičiaus žlugimo 2000 m. Jie prasidėjo po to, kai 2024 m. lapkritį Novi Sado geležinkelio stotyje įgriuvus stoginei žuvo 16 žmonių, o vėliau iš reikalavimo atsakyti už nelaimę virto nuolatiniu spaudimu Vučičiui atsistatydinti ir surengti laisvus rinkimus (RFE/RL, Internazionale/Reuters). Kitą dieną po pranešimo protestuotojai vėl rinkosi į gatves, nes Vučičiaus žingsnį perskaitė kaip manevrą, o ne nuolaidą (Al Jazeera).

Keičiasi pareigos, ne galios centras

Daugumos analitikų ir regiono žiniasklaidos aprašomas scenarijus gana aiškus: Vučičius palieka prezidento postą, į jį pastato lojalų žmogų, o pats grįžta kaip premjeras arba partijos vadovas. Tokiu atveju keistųsi pareigų pavadinimas, bet ne žmonės ir institucijos, kuriomis remiasi jo valdžia. Prie tokios išvados atskirai priėjo Kroatijos, Vengrijos ir Rumunijos leidiniai (tportal, 444, Adevarul). Vokietijos Zeit šį žingsnį tiesiai pavadino taktiniu (Zeit).

Ar toks pareigų sukeitymas suveiks, priklausys nuo to, ar pirmalaikiai rinkimai bus realiai konkurencingi. Ankstesnė praktika tam daug pagrindo neduoda. PACE, Europos Tarybos institucija, stebinti demokratijos standartus žemyne, yra fiksavusi grėsmes teismų nepriklausomumui, žodžio laisvės ribojimus, išpuolius prieš žurnalistus ir perteklinę jėgą prieš demonstrantus (EU Alive). ODIHR, ESBO rinkimų stebėjimo padalinys, 2026 m. birželį vis dar turėjo neįgyvendintų rekomendacijų dėl Serbijos rinkimų teisės (ODIHR). Be veikiančio žiniasklaidos reguliuotojo ir sutvarkytų rinkėjų sąrašų kampanijos nušvietimas lieka menkai prižiūrimas, o rinkimų sąlygos palankesnės valdantiesiems. Tokiomis aplinkybėmis surengtas ankstyvas balsavimas savaime dar nereiškia sąžiningų rinkimų.

Ko reikalauja Briuselis ir ko negali primesti

Serbija ES kandidatė nuo 2012 m., tačiau nuo 2021 m. nėra atvėrusi nė vieno naujo derybų skyriaus. Ši pauzė labiau politinis vertinimas nei biurokratinis vėlavimas. Europos Parlamentas birželį pareiškė, kad stojimo procesas turėtų judėti tik tada, kai Serbija parodys apčiuopiamą pažangą teisės viršenybės, laisvų rinkimų, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės srityse (European Parliament). Stojimas taip pat reiškia Serbijos užsienio politikos suderinimą su ES, įskaitant sankcijas Rusijai, ir santykių su Kosovu normalizavimą. Praėjus trejiems metams po Ohrido susitarimo, ES tarpininkauto susitarimo dėl Belgrado ir Prištinos santykių, nė vienas jo straipsnis nėra iki galo įgyvendintas abiejų pusių, nurodo „Carnegie Europe“ (Carnegie Europe).

ES dilema tikra, bet siaura. Jei Briuselis priims kosmetinį pareigų sukeitymą, jis silpnins savo pačios pažadą kandidates vertinti pagal realias reformas. Jei spaudimas bus per kietas, bet Serbijai nebus pasiūlytas įtikinamas kelias narystės link, daugiau erdvės gaus konkurentai, kurie Belgrade jau dirba. Po 2026 m. gegužės mėn. Vučičiaus vizito Pekine paskelbta apie daugiau kaip 20 naujų dvišalių susitarimų (Eurasia Review). Vengrija prideda dar vieną sluoksnį: Budapeštas Serbiją traktuoja kaip strateginę partnerę, o Balkanų „teisingumo“ argumentus naudoja lėtindamas kitų kandidačių pažangą (Euronews).

Viskas, kas šiam pranešimui suteiktų realų politinį svorį, tebėra neišspręsta: atsistatydinimo data, rinkimų data, žiniasklaidos reguliuotojo atnaujinimas, protestuotojų traktavimas kampanijos metu, tarptautinių stebėtojų prieiga. Vučičius nusileido spaudimui. Ar jis nusileido ir dėl valdžios, dabar bandys nustatyti Serbijos studentai, Europos institucijos ir Belgrado geopolitiniai partneriai.