Skip to main content
EU_ECONOMICS08 / 08 · dienos istorija3 min · 562 žodžių · 145 šaltinių

VW kiniška Cupra išvengia ES muitų

Parašyta DIto brief AI · 2026 m. gegužės 24 d., 03:50
Kaip buvo parašyta

A car carrier sits atop the fixed floor that replaced the sea.

Vaizdo kompozicija · tobrief
tekstas · 3 min skaitymo

„Volkswagen“ Kinijos padalinys tapo pirmąja bendrove, išvengusia ES muitų iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams. Gamybos į Europą jis neperkėlė. Briuseliui pakako pažado, kad automobilis nebus parduodamas pernelyg pigiai. 2026 m. vasarį sudarytas susitarimas parodė silpną Europos prekybos gynybos vietą: Europos pramonei apsaugoti sukurti instrumentai Kinijos gamintojams gali suteikti patogesnes sąlygas.

Minimalios kainos spraga

Nuo 2024 m. spalio Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, įvežamiems į ES, taikomi iki 45 % kompensaciniai muitai, skirti atsverti Kinijos valstybės subsidijas. 2026 m. sausį Europos Komisija atvėrė alternatyvų kelią: eksportuotojas gali įsipareigoti laikytis minimalios kiekvieno modelio importo kainos, o muitas tuomet panaikinamas (EC Trade Policy). Kol kas priimtas tik vienas toks susitarimas: „VW Anhui“ gaminamai „Cupra Tavascan“ pritaikyta išimtis nuo 20,7 % muito (EC Trade Policy, electrive).

Briuselio analitinis centras „Bruegel“ šiame modelyje mato tris struktūrines problemas. Minimalios kainos riba nemažina kainų pirkėjams, o jas įtvirtina. Eksportuotojai, prisiėmę tokį įsipareigojimą, gauna didesnes maržas, nei leistų atvira konkurencija. Jei Kinijos bendrovės vietoj muitų mokėjimo pereitų prie šios sistemos, ES kasmet netektų apie 2 mlrd. € muito pajamų (Bruegel). Didesnės eksporto maržos kartu silpnina paskatą statyti gamyklas Europoje, nors būtent tai buvo deklaruotas visos priemonės tikslas.

Gamyklos vis tiek statomos

Kinijos gamintojai nelaukia, kol kainų įsipareigojimų sistema taps pagrindiniu keliu į ES rinką. Jie jau kuria gamybos pajėgumus pačios ES muitų zonos viduje.

„Geely“, trečia pagal dydį Kinijos automobilių gamintoja ir „Volvo“ savininkė, 2026 m. kovą pradėjo plėtrą penkiose Vakarų Europos rinkose (Geely). Užuot stačiusi naujas gamyklas, ji gamins per esamas „Volvo“ gamyklas ES, kurių tiekimo grandinės jau atitinka vietinės kilmės reikalavimus (Automotive World). BYD pasirinko kitą kelią: nuo nulio statomą gamyklą Segede, Vengrijoje. SAIC derasi dėl 120 000 automobilių per metus MG surinkimo linijos Ferolyje, Ispanijoje (La Tribuna de Automoción). Muitai pabrangino eksportą iš Kinijos tiek, kad gamyba Europoje tapo ekonomiškai pagrįsta. Taip jie paspartino poslinkį, kurį turėjo pristabdyti.

Kas moka, kas laimi

Europos automobilių pirkėjai atsidūrė keistoje padėtyje. Kinijos elektromobiliai kainuoja maždaug 5 000–7 000 € mažiau nei panašūs europietiški modeliai. BYD „Atto 3“ kainuoja apie 37 000–39 000 €, kai „VW ID.4“ kaina siekia maždaug 44 000 € (Inside EVs). Kinijoje tie patys gamintojai panašius modelius parduoda už mažiau nei pusę europinės kainos. Muitai ir minimalios kainos riba šį skirtumą išlaiko pakankamai siaurą, kad Europos gamintojai galėtų atsilaikyti, tačiau už tai sumoka vartotojai.

Darbuotojai, kuriuos šie muitai turėtų apsaugoti, pozicijas praranda greitai. Europos automobilių tiekėjai 2024 m. panaikino daugiau kaip 54 000 darbo vietų, o 2025 m. pradžioje paskelbta dar apie 22 000 mažinimų (CLEPA). Ispanijoje „Renault“ darbuotojai surengė pirmuosius streikus nuo aštuntojo dešimtmečio, kai vadovybė, siekdama spausti derybas dėl atlyginimų, įšaldė naujų modelių paskyrimą gamykloms (Cinco Días).

Naujos Kinijos gamyklos žada pakaitines darbo vietas, bet jų kokybė ginčijama. „China Labor Watch“ tyrime apie BYD statybvietę Segede užfiksuotos 12 valandų pamainos septynias dienas per savaitę ir 11 priverstinio darbo požymių pagal Tarptautinės darbo organizacijos apibrėžtis. Europos Parlamentas balandį pateikė oficialų paklausimą (CNBC, European Parliament).

Kinijos prekių ženklai jau užima daugiau kaip 15 % Europos elektromobilių pardavimų, o jų bendra rinkos dalis per metus padvigubėjo (JATO). ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius gegužės 19 d. pasiūlė naujas tiekimo grandinių taisykles: bendrovės pagrindinius komponentus turėtų pirkti bent iš trijų tiekėjų, o vienam šaltiniui negalėtų tekti daugiau kaip 30–40 % (aktuality.sk). Komisijos balsavimas numatytas gegužės 29 d.

Tikrasis išbandymas dabar — ar diversifikavimo taisyklės gali pakeisti kryptį, kurios muitai nepakeitė. Europa pastatė kainų sieną. Kinijos gamintojai jau gamina abiejose jos pusėse.

How was this article?

Help us get better

Details about this article
Model:
claude-opus-4-6
Generated:
5/24/2026, 3:26:40 AM
Pipeline run:
eu_pipeline_20260524_015006
Watermark:
SynthID (Google's invisible watermark)
Human review:
None before publication
Learn more about our methodology