Varšuvos depeša spartina ES gynybą

Iš JAV ambasados Varšuvoje nutekėjusioje diplomatinėje depešoje Lenkijos reakcija į staiga atšauktą karių rotaciją apibūdinta kaip „didelis politinis ir psichologinis sukrėtimas“, kilęs iš „išdavystės jausmo“. Gegužės 22 d. ją paskelbęs „Politico“ rašė, kad sumaištis gali „paspartinti ES gynybos integraciją Amerikos sąskaita“. Po kelių dienų ši prognozė ėmė atrodyti tiksli: Vokietija paspartino planus pirkti „Tomahawk“ raketas, Prancūzija pagilino branduolinį bendradarbiavimą su aštuoniomis Europos partnerėmis, o NATO sąjungininkai viešai vadino JAV signalus „išties painiais“.

Pati depeša — įprastas diplomatinis pranešimas, ne oficialus protesto dokumentas. Vis dėlto jos tonas neįprastai tiesus. Ją rengė karjeros diplomatai ambasadoje, kuriai vadovauja Tomas Rose’as, politinis paskyrimas ir buvęs viceprezidento Mike’o Pence’o vyriausiasis strategas, Senate patvirtintas nedidele persvara (JAV ambasada Varšuvoje). Ar Rose’as pats rašė depešą, ją pasirašė, ar tiesiog leido jai judėti į Vašingtoną, nežinoma.

Dešimt staigių posūkių dienų

Gegužės 13 d. Pentagonas atšaukė suplanuotą 2-osios šarvuotosios brigados kovinės grupės rotaciją į Lenkiją. Kalbėta apie maždaug 4 200 karių, kurių technika jau buvo išsiųsta į Europą. Varšuva iš anksto nebuvo įspėta. Lenkijos pareigūnai skubiai vyko į Vašingtoną, ieškodami paaiškinimų.

Gegužės 21 d. Trumpas pakeitė kryptį: „Truth Social“ paskelbė apie 5 000 „papildomų“ karių. Jo argumentas buvo atvirai asmeninis. Dislokavimą jis siejo su „sėkmingais dabartinio Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio rinkimais, kurį didžiavausi parėmęs“ (NPR). Pentagonas tai pačiai žiniasklaidos priemonei sakė nežinantis, ką šis pranešimas reiškia realiam karių judėjimui.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą Helsingborge šį žingsnį „pasveikino“, bet pridūrė, kad „kariniai vadai derina visas detales“ („Le Monde“). Diplomatine kalba tai reiškia, kad plano dar nėra. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis šį skaičių aiškino kaip esamo JAV karių lygio išlaikymą, ne padidinimą.

Dvi konkuruojančios Lenkijos užsienio politikos

Depeša išryškino gilesnį Lenkijos valdymo lūžį, gerokai platesnį nei viena karių rotacija. Lenkija gyvena kohabitacijos sąlygomis: prezidentas ir premjeras priklauso varžančioms politinėms stovykloms. Prezidentas Nawrockis, siejamas su dešiniąja PiS („Teisė ir teisingumas“) partija, turi daugiausia ceremoninę, bet konstituciškai reikšmingą galią. Vyriausybei vadovauja premjeras Donaldas Tuskas. Trumpo pranešimas Tuską visiškai aplenkė, o Nawrockį įvardijo kaip dislokavimo priežastį.

Lenkija faktiškai vykdo dvi užsienio politikas. Tuskas kuria europinį apsidraudimą: 2026 m. balandį su Emanueliu Makronu pasirašė Gdansko susitarimą, kuriuo Prancūzijos branduolinio atgrasymo konsultacijos išplečiamos Lenkijai ir dar septynioms valstybėms. Nawrockis savo ruožtu remiasi asmeniniu kanalu į Baltuosius rūmus. Jo patarėjas Marcinas Przydaczas „Politico“ teigė, kad sumaištį sukėlė Pentagonas, ne Baltieji rūmai, taip nukreipdamas kritiką nuo Trumpo ir Nawrockio.

Visuomenės nuomonė atspindi tą patį skilimą. CBOS apklausa parodė, kad pasitikėjimas Nawrockiu gegužę pakilo iki 52 %. Atskirame „Rzeczpospolita“ tyrime 38,5 % lenkų sakė manantys, jog Tusko vyriausybė kenkia santykiams su Vašingtonu. Lenkijos saugumo garantijos dabar iš dalies priklauso nuo to, su kuriuo Lenkijos lyderiu Vašingtonas renkasi kalbėtis, o institucinės apsaugos nuo tokio pasirinkimo nėra.

Vokietija baudžiama ir jau prisitaiko

Tas pats pajėgų mažinimas, sukrėtęs Varšuvą, tiesiogiai baudžia Berlyną. Iš Vokietijos išvedama 5 000 JAV karių po to, kai Trumpas paaštrino ginčą su kancleriu Friedrichu Merzu dėl JAV ir Irano karo. Planuotas amerikietiškų „Tomahawk“ raketų dislokavimas Vokietijoje atšauktas. Berlynas dar 2025 m. liepą pateikė prašymą įsigyti 400 „Tomahawk“ raketų ir tris „Typhon“ paleidimo sistemas. Po dešimties mėnesių Vašingtonas vis dar neatsakė.

Gynybos ministras Borisas Pistoriusas pasitraukimą pavadino „numatomu“ ir pavertė jį argumentu būtent tam, ko ambasados depeša baiminosi: europiniam savarankiškumui. Berlynas svarsto vietinę „Tomahawk“ gamybą ir pradėjo derybas su Turkija dėl alternatyvių ilgojo nuotolio raketų. Vokietijos visuomenės nuomonė jau pasislinkusi: „Infratest Dimap“ duomenimis, tik 15 % rinkėjų JAV laiko patikima partnere.

Kas nutekino depešą ir kokiu tikslu, nežinoma. Aptariamos trys versijos: karjeros diplomatas, ieškojęs kelio aplenkti faktiškai įšaldytą protesto kanalą vadovaujant sekretoriui Marco Rubio; frakcijų kova, siekiant spausti Pentagoną dokumentuojant žalą Aljansui; arba lenkiškas kanalas. Nė viena versija nepatvirtinta. Taip pat neaišku, ar Trumpo pažadas dėl 5 000 karių turi operacinį turinį. Depešos perspėjimas jau pildosi.