Varšuva įtvirtina kariuomenę pasienyje

Betoniniai užtvarai ir koncertina driekiasi palei Lenkijos sieną su Baltarusija. Tūkstančiai karių patruliuoja pasienyje, padėdami civilinei Pasienio apsaugos tarnybai kovoti su organizuotu neteisėtu žmonių gabenimu ir bepiločių orlaivių įskridimais. Liepą Varšuva šį karinį buvimą pavertė nuolatiniu: įsteigtas Pasienio gynybos komponentas, KOP, suformuotas pervadintos 20-osios Peremyšlio brigados pagrindu (InfoPodkarpacie). KOP susietas su „Tarcza Wschód“ („Rytų skydo“) programa, pagal kurią Lenkija rytinę sieną stiprina grioviais, stebėjimo bokštais ir fizinėmis kliūtimis.

Šiuo sprendimu pasienio saugumas aiškiai įrėminamas kaip karinė užduotis. Tačiau kol kas ne mažiau svarbus klausimas, ar tai naujas pajėgumas, ar tik naujas pavadinimas jau veikiančiam kariuomenės dislokavimui.

Pavadinimas be taisyklių

Lenkijos vidaus reikalų ministerija ir toliau nurodo, kad už valstybės sieną teisiškai atsakinga Pasienio apsaugos tarnyba, turinti 17 200 pareigūnų (MSWiA). Kariai ją sustiprina patruliuodami ir vykdydami stebėjimą, bet civilinės tarnybos nepakeičia. Viešai prieinamuose šiam tekstui peržiūrėtuose dokumentuose nematyti nei atskiro KOP biudžeto, nei aiškios personalo ribos už vienos brigados, nei taisyklių, kas vadovauja kariams jiems susidūrus su migrantais, bepiločiais orlaiviais ar žmonių gabentojais.

Tokia vadovavimo spraga turi praktinių pasekmių. Jei prie tvoros budintis karys sutinka žmogų, prašantį prieglobsčio, kieno įsakymai galioja: karinės vadovybės ar civilinės pasienio institucijos? Lenkijos gynybos leidinys „Defence24“ atkreipia dėmesį į dar vieną riziką: kariai, daugiausia naudojami statinei tvoros apsaugai, praranda kovinio rengimo laiką ir pasirengimą plataus masto karui (Defence24).

Ko anksčiau išmoko Latvija ir Suomija

Latvija panašų modelį išbandė ilgiau nei Lenkija. Jos nacionalinės ginkluotosios pajėgos jau penkerius metus remia Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Baltarusijai siejamu migracijos spaudimu neslūgstant (Sargs.lv). Karinė parama stabilizavo pasienio liniją, bet spaudimo nepanaikino. Latvijos sienos apsaugos tarnybos vadovas sako, kad žmonių gabentojai tampa agresyvesni (LSM). Pareigūnai taip pat kalba apie tebesančias jutiklių ir kamerų spragas, o kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos planuojamos iki vasaros pabaigos. Po penkerių metų silpnoji vieta — ne patrulių skaičius, o technologijos ir tyrimų pajėgumai.

Suomija pasirinko kitą kelią. Jos Sienos apsaugos tarnyba taikos metu pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, bet formaliai priklauso nacionalinės gynybos sistemai. Helsinkis nustatė aiškius teisinius slenksčius, kada galima uždaryti sieną ir riboti prieglobsčio procedūras, jei migraciją kaip priemonę naudoja užsienio valstybė. Tam reikia konkrečių vyriausybės sprendimų, o ne neterminuoto karinio dislokavimo (Suomijos vidaus reikalų ministerija). Lenkija kol kas nepaskelbė panašių taisyklių, rodančių, kas vadovauja kariams pasienyje, kokius veiksmus jie gali atlikti ir kas tikrina galimus piktnaudžiavimus.

Vien patruliai flango neapgina

Sąjungininkai jau veikia remdamiesi paprastesne, bet griežtesne išvada: apginta Lenkijos siena mažai reiškia, jei pastiprinimas negali jos greitai pasiekti. Pagal Vokietijos karinio planavimo prielaidas NATO krizės atveju per Vokietiją per šešis mėnesius galėtų judėti iki 800 000 sąjungininkų karių ir 200 000 transporto priemonių (SR, Bundesregierung). Lietuva prie Suvalkų koridoriaus, siauro sausumos ruožo tarp Lenkijos ir Baltijos valstybių, stato Rūdninkų karinį miestelį. Europos investicijų banko finansuojamas projektas numatytas maždaug 4 000 karių, taip pat planuojama geležinkelio atšaka sunkiajai technikai (EIB, JP.lt). Šios valstybės nediskutuoja dėl lenkiško akronimo. Jų investicijos rodo tą pačią diagnozę: rytinio flango silpnoji vieta — pastiprinimo greitis.

Vienas klausimas lieka neišspręstas. Pagal ES teisę pasienyje veikiantys kariai neišvengia prieglobsčio įsipareigojimų. ES pagrindinių teisių chartija, privalomas bloko teisių dokumentas, draudžia grąžinimą į vietą, kur žmogui gresia persekiojimas. Naujos ES migracijos taisyklės taip pat reikalauja procedūrinių garantijų ir nepriklausomos stebėsenos (ES chartija, Europos Komisija). KOP nėra paskelbęs priežiūros sistemos, kuri reglamentuotų karių susidūrimus su žmonėmis prie sienos.

Lenkijos hibridinio saugumo problema reali. Tačiau KOP taps pajėgumu tik tada, kai Varšuva pateiks teisinį mandatą, priskirs vienai brigadai neprilygstančius vienetus, užtikrins nuolatinį finansavimą, įsigis jutiklių ir kovos su bepiločiais orlaiviais priemonių, taip pat nustatys atsakomybę už tai, kaip elgiamasi su pasienyje sutiktais žmonėmis. Latvija penkerius metus rodė, kad vien kariai šios problemos neišsprendžia. Lenkija turi parodyti, jog šią pamoką išmoko.