Vašingtonas mažina NATO naikintuvų pažadus

Konfidencialiame JAV dokumente, kurį gavo Vokietijos „Die Welt“, išvardyti konkretūs pajėgumai, kuriuos Vašingtonas nebežada skirti NATO krizės atveju. Tai nereiškia karių išvedimo iš Europos bazių. Mažinamos pastiprinimo pajėgos, kurias JAV anksčiau buvo įsipareigojusios permesti kilus krizei ir kuriomis NATO planuotojai galėjo remtis rengdami gynybos scenarijus.

Kas nurodyta nutekintame sąraše

Mažinimai taikomi NATO pajėgų modeliui — po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą priimtai sistemai, pagal kurią kiekviena valstybė narė įsipareigoja per nustatytą laiką skirti konkrečias pajėgas: dalį per 10 dienų, dalį per 30 dienų, trečią pakopą — per šešis mėnesius. Patikslintus įsipareigojimus Vašingtonas pateikė gegužės 31 d.

Pakeitimų mastas didelis. Įsipareigotų naikintuvų skaičius mažinamas maždaug trečdaliu: F-16 — nuo 99 iki 63, F-15E — nuo 54 iki 36. Visi KC-46 degalų papildymo ore lėktuvai, leidžiantys koviniams orlaiviams pasiekti tolimus taikinius nenusileidžiant papildyti kuro, išbraukiami visiškai. Iš NATO planavimo pašalinami ilgojo nuotolio žvalgybos dronai. Ginkluotų MQ-9 „Reaper“ — pagrindinių Aljanso žvalgybos ir smūgio dronų — skaičius mažinamas perpus (Focus.de). Jūroje atsisakoma vienos iš dviejų lėktuvnešių smogiamųjų grupių. Išbraukiami sparnuotosiomis raketomis ginkluoti povandeniniai laivai. Jūrų patruliavimo orlaivių mažėja nuo 26 iki 15. Atsisakoma ir vienos iš dviejų strateginių bombonešių formuočių.

Europa turi lėktuvų, bet ne įsipareigojimų

NATO pareigūnai teigia, kad gynybos spragų nesitikima. Toks vertinimas remiasi Europos valstybių turimomis pajėgomis, kurios yra nacionaliniuose inventoriuose, bet nėra formaliai priskirtos NATO krizių pakopoms. Bendrai Europa turi daugiau naikintuvų nei Rusija. Tačiau turėti orlaivius ir įsipareigoti juos nustatytu grafiku skirti Aljanso operacijoms — skirtingi dalykai. Įsipareigojimas reiškia finansuojamus parengties ciklus, apmokytas įgulas, rotacijas ir politinį sprendimą perduoti pajėgas, kurias vyriausybė krizės metu galbūt norėtų laikyti nacionalinėje kontrolėje.

Prancūzijos gynybos analizės portalas „Meta-Defense“ skaičiuoja, kad vien JAV atitraukiamam įprastiniam smogiamajam pajėgumui pakeisti reikėtų 350–400 Europos daugiafunkcių kovinių orlaivių, formaliai įtrauktų į NATO planavimą (Meta-Defense). Nė viena Europos vyriausybė tokio masto įsipareigojimų nėra paskelbusi. Tokių rotacijų išlaikymo kaina — priežiūra, mokymai, logistika — labiausiai tektų didžiausias oro pajėgas turinčioms šalims: Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei ir Italijai. Vašingtono mažinimai jau patvirtinti, išvardyti ir suplanuoti. Europos pakaitalas kol kas savanoriškas, nesuskaičiuotas ir priklausomas nuo 31 nacionalinio parlamento.

Branduolinis patikinimas neužpildo įprastinių pajėgų spragos

Mažėjant įprastinių pajėgų įsipareigojimams, Vašingtonas ir Paryžius siūlo branduolinį patikinimą, tačiau branduoliniai ginklai sprendžia kitą problemą. JAV derasi dėl platesnės branduolinių ginklų dalijimosi tvarkos — NATO mechanizmo, pagal kurį amerikietiškos B61 branduolinės bombos laikomos sąjungininkių teritorijoje, o jas gabenti gali sąjungininkių orlaiviai — su Lenkija ir Baltijos valstybėmis (Rzeczpospolita, LRT). Lietuvoje pradėtos diskusijos dėl Konstitucijos pataisos, kuri leistų šalies teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus. Lenkija oficialiai pasiūlė priimti nuolatinę JAV bazę (Polsat News).

Prancūzija plėtoja atskirą kryptį. Jos „dissuasion avancée“ — programa, pagal kurią Paryžius partnerėms išplečia branduolinį skėtį, bet vienintelis išlaiko paleidimo sprendimo teisę — po Norvegijos prisijungimo gegužę apima jau devynias partneres (Euronews). Lenkija siekia abiejų krypčių vienu metu, nors amerikietiška ir prancūziška sistemos turi nesuderinamas vadovavimo grandines: B61 kontroliuoja Vašingtonas, savo kovines galvutes — Paryžius, o jų koordinavimo mechanizmo nėra.

Branduolinis atgrasymas saugo nuo egzistencinių grėsmių. Jis nepakeičia naikintuvų eskadrilių, degalų papildymo ore lėktuvų ir patruliavimo orlaivių, kurių NATO reikia įprastinėms operacijoms žemiau branduolinio slenksčio — būtent toje pilkojoje zonoje, kurioje dažniausiai vyksta karinės krizės.

Penkios savaitės iki Ankaros

NATO viršūnių susitikimas Ankaroje liepos 7–8 d. tampa politiniu terminu. Jei Europos sąjungininkės atvyks nepateikusios konkrečių pajėgų įsipareigojimų nutekintame sąraše nurodytoms spragoms užpildyti, ši pajėgumų skylė taps nauju planavimo pagrindu. Vašingtono mažinimai jau įforminti. Europos atsakas tebėra ketinimų rinkinys, kuriam dar reikia parlamentų sprendimų, biudžeto eilučių ir politinės valios, kurios kol kas niekas nėra pavertęs įsipareigojimu.