Kas skirs Ukrainai dar 70 mlrd. €?

2026 m. spalio 16 d. Ukraina paprašė ES vadovų kitąmet skirti dar dešimtis milijardų eurų, o Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lajen pripažino, kad 2027 m. trūksta 70 mlrd. eurų (EFE). Vadovų rašytinėse išvadose nenumatyta papildomų lėšų, naujos paskolos ar sprendimo dėl įšaldyto Rusijos turto (Europos Vadovų Tarybos išvados). Paskola Ukrainai 2027 m. jau numatyta. Tačiau nesutarta, kaip patenkinti papildomą Kyjivo prašymą ir kas padengtų nuostolius, jei Ukraina negalėtų paskolos grąžinti.

Jau numatyta Europos paskola

90 mlrd. eurų ES paskola Ukrainai remti apima 2026 ir 2027 m. Ją ES finansuoja skolindamasi kapitalo rinkose (Reglamentas (ES) 2026/467). Lėšos jau pervedamos: spalio 14 d. Europos Komisija išmokėjo Ukrainai 2,86 mlrd. eurų dronams, oro gynybai ir šaudmenims (Europos Komisijos pranešimas).

Todėl vadovai galėjo nurodyti, kad lėšų šaltiniai Ukrainos 2026 m. poreikiams padengti jau nustatyti (Europos Vadovų Tarybos išvados).

Naujas prašymas papildytų šią paskolą. Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikime sakė, kad karas kitąmet Ukrainai kainuos 155 mlrd. eurų. Iš Europos jis prašo bent 70 mlrd. eurų daugiau gynybai, ginkluotei ir atsparumui stiprinti (Zelenskio kreipimasis).

Ukrainos ministrų kabineto pareiškime, paskelbtame dviem dienomis anksčiau, įvardyti du atskiri finansavimo trūkumai. Pirmasis – apie 30 mlrd. eurų, kuriuos valstybės biudžetui dar reikia pritraukti iš užsienio kreditorių ir donorų. Antrasis – apie 40 mlrd. eurų gynybos poreikiams, neįtrauktiems į biudžetą (Ukrainos ministrų kabinetas). Tai pačios Ukrainos pateikti skaičiai. Vadovų išvadose Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas raginami atnaujinti poreikių vertinimą (Europos Vadovų Tarybos išvados).

Viršūnių susitikime apsispręsta tik dėl tolesnio proceso. ES Vadovų Tarybos pirmininkas Antonijus Košta sakė, kad vadovai paprašė Europos Komisijos pasiūlyti, kaip padengti papildomus 2027 m. poreikius, tačiau termino nenurodė (Koštos pareiškimas, EFE). Taip pradedamos derybos, tačiau nenurodoma, kas skolins, ir lėšos neskiriamos.

Kas mokėtų, jei Ukraina negrąžintų paskolos

Naujai paskolai reikėtų garantų – valstybių, kurių biudžetams tektų padengti nuostolius, jei Ukraina jos negrąžintų. Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas agentūrai „Reuters“ sakė, kad tikėtina, jog sprendimas vėl bus bendra ES paskola, nes vyriausybės jau žino, kaip toks modelis veikia. Jis tikisi, kad sprendimas bus priimtas iki metų pabaigos („Reuters“).

Dabartinė paskola rodo, kad toks sprendimas įmanomas ir nedalyvaujant visoms šalims. Ji garantuota nepanaudota ES biudžeto marža, o prie šio modelio sukūrimo prisidėjo 24 valstybės narės. Čekija, Vengrija ir Slovakija neprisiėmė su paskola susijusių finansinių įsipareigojimų (Reglamentas (ES) 2026/467).

Šis precedentas padeda suprasti Čekijos premjero Andrejaus Babišo pareiškimą, kad Praha negarantuos naujų paskolų Ukrainai („Deník N“). Pagal 2026 m. modelį Čekija tokiu atveju neprisiimtų finansinės rizikos, tačiau paskolos nesustabdytų. Vis dėlto precedentas negarantuoja, kad susitarimą pavyks pakartoti. Kiekvienai vyriausybei nusprendus nedalyvauti, didesnė rizikos dalis tektų prie susitarimo prisijungusioms valstybėms.

Kodėl įšaldytas turtas lieka nepanaudotas

Kitas galimas kelias veda prie įšaldyto Rusijos centrinio banko turto. Didžioji jo dalis laikoma Briuselyje įsikūrusioje finansų bendrovėje Euroclear. Belgijos nuogąstavimas konkretus: jai gali tekti apmokėti sąskaitą, jei turtą kada nors reikėtų grąžinti Rusijai.

Belgijos užsienio reikalų ministras Maksimas Prevo parlamente sakė, kad vyriausybė ir toliau priešinasi šio turto panaudojimui, jei nebus įvykdytos trys sąlygos (Belgijos parlamentas). Kitos valstybės narės turėtų visa apimtimi dalytis rizika. Jei turtą tektų grąžinti, tam reikalingos lėšos turėtų būti garantuotos. Taip pat reikėtų įtraukti už Belgijos ribų laikomą Rusijos turtą.

Belgijos derybinė galia kyla iš to, kad galimos prievolės tektų būtent jai; vyriausybė sako viena šios rizikos neprisiimsianti. Kol kitos ES sostinės nesutiks su šiomis sąlygomis, šis finansavimo kelias liks uždarytas.

Viršūnių susitikime nepritarta papildomai paskolai Ukrainai, nepaskirtas garantas ir nepriimtas sprendimas dėl Rusijos turto. 70 mlrd. eurų suma tebėra Kyjivo įvertis, kurį gali pakeisti Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo atliekama peržiūra. Vadovai kol kas patvirtino tik jau numatytą paskolą, o Europos Komisija turi pasiūlyti planą, kuriame būtų nurodyta, kurios valstybės prisiims riziką.