Yorgen Fenech teismas dėl €150,000 žmogžudystės

Praėjus beveik devyneriems metams po automobilio sprogdinimo, per kurį žuvo tiriamosios žurnalistikos žurnalistė Dafnė Karuana Galicija, prieš prisiekusiuosius šią savaitę stojo vyras, kaltinamas užsakęs jos nužudymą. Vienas turtingiausių Maltos verslininkų Yorgenas Fenechas kaltinamas sumokėjęs samdomiems žudikams apie 150 000 € už išpuolio įvykdymą (The Guardian, BBC). Jis kaltinimus neigia. Šis procesas — toliausiai iki šiol pasistūmėjusi byla prieš asmenis, kuriuos prokurorai laiko stovėjusiais aukščiau vykdytojų. Tačiau teismo salės galimybės ribotos.

Ką gali išspręsti prisiekusieji ir ko jie neišspręs

Prokuratūros įžanginė kalba išdėstė tiesioginę grandinę. Teigiama, kad tarpininkas Melvinas Teuma suorganizavo nužudymo užsakymą. Trys samdyti žudikai ir sprogmens tiekėjai jau nuteisti. Dabar klausimas, ar prokurorams pavyks įrodyti, kad nužudymą užsakė Fenechas (The Guardian).

Nuosprendis, kad ir koks jis būtų, neatsakys į platesnį klausimą, dėl kurio ši byla išliko gyva visoje Europoje: ar pačios Maltos institucijos sudarė sąlygas žmogžudystei. 2021 m. paskelbtas atskiras viešasis tyrimas padarė išvadą, kad Maltos valstybė turi „prisiimti atsakomybę“ už nebaudžiamumo atmosferos puoselėjimą (Public Inquiry report, Euronews). Tyrime kalbėta apie policiją, nereagavusią į grasinimus Karuanai Galicijai, reguliuotojus, nematžiusius jos tirtos korupcijos, ir politinius lyderius, kuriems tyla buvo naudinga. Teismas sprendžia vieno žmogaus baudžiamosios kaltės klausimą. Viešasis tyrimas nagrinėjo policijos, reguliuotojų ir politinės valdžios nesėkmes. Vienas proceso lygmuo nepakeičia kito.

ES įstatymai, kuriuos ši byla padėjo išjudinti

Ši žmogžudystė privertė Europos institucijas padaryti tai, kas spaudos laisvės klausimu nutinka retai: ne tik kalbėti, bet ir priimti teisės aktus. Europos Parlamentas, tiesiogiai renkama ES teisėkūros institucija, reikalavo, kad Malta įgyvendintų viešojo tyrimo rekomendacijas. Jis taip pat traktavo šią bylą kaip testą, ar ES gali priversti valstybę narę laikytis bendrų teisinės valstybės standartų (European Parliament resolution).

Vėliau priimti du ES teisės aktai, iš dalies susiformavę dėl šios bylos sukurtos politinės įtampos. Direktyva prieš strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo, vadinamuosius SLAPP ieškinius, nukreipta prieš piktnaudžiaujamus teisinius procesus, kuriais siekiama nutildyti žurnalistus. Tačiau ji taikoma tik tarpvalstybinėms byloms, todėl didelė vidaus spaudimo kampanijų dalis lieka už jos ribų (EUR-Lex). Ši riba svarbi. Kaip rašo Telex, Karuana Galicija per savo karjerą susidūrė su 43 ieškiniais, dauguma jų pateikti pačios Maltos teismuose. Europos žiniasklaidos laisvės aktas numato papildomas redakcinio nepriklausomumo ir nuosavybės skaidrumo apsaugas (EUR-Lex).

Abu teisės aktai galioja. Ar jie pakeis elgesį ten, kur vietos valdžia neturi paskatos keistis, — atskiras klausimas. Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centro nepriklausoma stebėsena rodo, kad Malta vis dar nėra iki galo įgyvendinusi viešojo tyrimo rekomendacijų (CMPF). Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, prižiūrinti ES teisės taikymą valstybėse narėse, gali pradėti pažeidimo procedūras prieš šalis, kurios neperkelia direktyvų į nacionalinę teisę. Tačiau nėra mechanizmo, kuris automatiškai suveiktų, kai vidaus politika juda priešinga kryptimi.

Teismo pradžia sulaukė dėmesio visame žemyne, o reakcijų skirtumai daug pasako. Slovakijos žiniasklaida šią bylą skaitė per 2018 m. nužudyto žurnalisto Jano Kuciako bylą ir ginčytą procesą prieš verslininką Marianą Kočnerį, kuriame teismams taip pat buvo sunku įrodyti įtariamo užsakovo vaidmenį (Aktuality.sk). Vengrijoje provyriausybinis „Origo“ istoriją pateikė kaip užsienio kriminalą, be teisinės valstybės konteksto (Origo). Žurnalisto nužudymo byla gali būti aprašyta sąžiningai arba suspausta iki kriminalinės kronikos. Redakcinis pasirinkimas parodo, kaip konkrečios šalies žiniasklaida tvarkosi su jai nepatogiais europiniais precedentais.

Atvira byla

Karuanos Galicijos sesuo Korina Vela teismo pradžią pavadino „palengvėjimu“ (Lovin Malta). Palengvėjimu, bet ne atomazga. Prisiekusieji priims nuosprendį dėl Fenecho. Jie nepaaiškins, kurie pareigūnai ir tarpininkai leido susiformuoti viešojo tyrimo aprašytai atmosferai. Jie neprivers Maltos užbaigti reformų, kurios, stebėtojų teigimu, tebėra nebaigtos. Ir jie neparodys, ar ES žiniasklaidos teisės aktai gali priversti keistis ten, kur vietos valdžia keistis nenori. Teismo procesas prasidėjo. Sunkesnė atsakomybės dalis lieka už teismo salės ribų.