Rusijos bombos Zaporižėje pražudė mažiausiai 20 žmonių

Šeštadienį Rusijos valdomosios aviacinės bombos Zaporižėje pražudė mažiausiai 20 žmonių ir sužeidė 32, rodo regiono pareigūno Ivano Fedorovo 21:25 paskelbti duomenys (Ukrinform). Greitosios pagalbos tarnybos duomenimis, tarp žuvusiųjų buvo trys vaikai (Ukrainska Pravda). Europos redakcijos visą dieną sekė, kaip auga aukų skaičius, tačiau nė viena vyriausybė nepaskelbė sprendimo, susieto su šiuo smūgiu.

Pasak policijos, kurios informaciją paskelbė „Euronews“, miestą pasiekė penkios bombos, dvi jų pataikė į daugiabučius (Euronews). Ukrainos nacionalinė policija pranešė, kad tą rytą pareigūnai dirbo keliose smūgio vietose (Ukrainos nacionalinė policija). Bombos smogė Ukrainos kontroliuojamai Zaporižei, atokiau nuo Rusijos užimtos branduolinės elektrinės Enerhodare (To Brief).

Gelbėtojams dirbant aukų skaičius visą dieną augo: 10:15 regiono administracija skelbė apie aštuonis žuvusiuosius (regiono administracija), o po pietų jų jau buvo 17 (Ukrainska Pravda). Vakare Ivano Fedorovo paskelbtas skaičius — naujausias, bet dar ne galutinis.

Per naktį patikrinus oficialius kanalus, nerasta pranešimo apie paieškos darbų pabaigą. Kiek žmonių vis dar laikomi dingusiais, nepatvirtinta.

Kodėl šias bombas sunku perimti

Sklendžiančioji bomba — įprasta aviacinė bomba su sparnais ir navigacijos įranga. Sparnai leidžia reaktyviniam lėktuvui ją paleisti toli nuo taikinio, o likusį kelią bomba nusklendžia pati. Gynybos srities analitinio centro RUSI vertinimu, tokios bombos paprastai paleidžiamos maždaug už 30–90 kilometrų nuo fronto linijos (RUSI). Lėktuvui nereikia skristi virš miesto, į kurį smogiama.

Toks atstumas apsunkina oro gynybą. Trumpojo nuotolio sistemos paprastai nepasiekia iš taip toli bombą paleidžiančio Rusijos lėktuvo. Tolimojo nuotolio sistemos kartais gali jį numušti, jei yra pakankamai arti ir turi raketų taikiniams perimti, tačiau šios raketos brangios ir jų trūksta, teigia NATO Jungtinis oro pajėgų kompetencijos centras (JAPCC).

Kol kas nežinoma, kokios rūšies bombos panaudotos šeštadienį, iš kur pakilo lėktuvai ir kodėl bombų nepavyko perimti. Ši informacija nepaskelbta.

Žiniasklaidos dėmesys, bet ne sprendimai

Europos dėmesys iki šiol matyti žiniasklaidoje. Nyderlandų visuomeninis transliuotojas NOS ataką nušvietė viename nuolat atnaujinamame puslapyje, o aukų skaičiui pasiekus 17 pakeitė ir antraštę (NOS). Visoje Europoje transliuojantis „Euronews“ paskelbė Ukrainos policijos informaciją apie smūgius daugiabučiams.

Tą pačią dieną įvyko dar du su karu susiję įvykiai, tačiau jie nebuvo atsakas į smūgį Zaporižėje. Emanuelis Makronas paskambino Volodymyrui Zelenskiui ir išreiškė solidarumą dėl tebesitęsiančių Rusijos atakų, tačiau Prancūzija naujų įsipareigojimų nepaskelbė (RFI). Vėliau tą dieną Lenkija pakėlė naikintuvus į orą; jos kariuomenės vadovybė šį veiksmą susiejo su Rusijos smūgiais Vakarų Ukrainai (Polsat News).

ES diplomatinė tarnyba paskutinį kartą Rusijos atakas prieš civilių namus pasmerkė spalio 8 d. pareiškime — likus dviem dienoms iki bombų smūgio (ES išorės veiksmų tarnyba).

Peržiūrėti šaltiniai rodo, kad Europos žiniasklaida atidžiai sekė šeštadienio aukų skaičių, tačiau apie jokį su šiuo smūgiu konkrečiai susietą vyriausybės sprendimą nepaskelbta. Ši išvada apima tik iki šiol paskelbtą informaciją ir neleidžia spręsti, kokie sprendimai gali būti priimti vėliau. Galutinio atsakymo dar laukiama iš pačios Zaporižės: regiono pareigūnai kol kas nepaskelbė, kad paieškos darbai baigti, ir nepateikė galutinio aukų skaičiaus.