Zaporizhzhia dyzelo užteks 10 dienų

Didžiausia Europoje atominė elektrinė rugpjūčio 20 d. prarado paskutinę jungtį su elektros tinklu, kai kovos į šiaurę nuo Dnipro upės nutraukė vienintelę likusią elektros liniją. Praėjus dešimčiai dienų, šešių sustabdytų reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro baseinų aušinimą palaiko tik avariniai dyzeliniai generatoriai (LIGA, NV).

Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grosis šį laiką įvertino maždaug 10 dienų. Neatstačius jungties su tinklu arba neatgabenus naujų dyzelino atsargų, elektrinė, jo perspėjimu, gali netekti viso elektros tiekimo (Straits Times, RBC-Ukraine).

Krizė, susidėjusi linija po linijos

Ši padėtis brendo ne vieną dieną. Iki Rusijos plataus masto invazijos Zaporižios AE turėjo 10 išorinių elektros linijų. Jos viena po kitos buvo prarastos, kol rugpjūčio 20 d. nutrūko paskutinė 330 kV Ferosplavna-1 linija (Ukrainian News, Rubryka). Dėl karinių veiksmų technikai negali net nustatyti gedimo priežasties. TATENA dabar derasi dėl vietinių paliaubų, kad remonto brigados galėtų pasiekti objektą (World Nuclear News).

Reaktoriai elektros negamina jau daugiau kaip dvejus metus, tačiau „sustabdyta“ elektrinė nereiškia saugiai užgesusios elektrinės. Kuro rinklėse ir panaudoto kuro baseinuose radioaktyvusis skilimas toliau išskiria šilumą. Jai pašalinti reikalingi siurbliai, vožtuvai ir matavimo įranga veikia elektra (Nuclear News Network, News UN). Vienu metu netekus ir tinklo elektros, ir dyzelinių generatorių, aušinimas sustotų, o temperatūra pradėtų kilti. Rizika mažesnė nei veikiančioje visu pajėgumu elektrinėje, bet ji neišnykusi.

Rugpjūčio pradžioje operatoriai visuose šešiuose blokuose pakėlė vandens lygį panaudoto kuro baseinuose, taip pailgindami laiką iki galimo virimo, jei būtų prarastas aktyvus aušinimas (Nuclear News Network). TATENA inspektoriai patikrino daugumą iš 20 dyzelinių generatorių ir rugpjūčio 27–28 d. stebėjo iš dviejų netoliese esančių vietų atvykstančias degalų cisternas (NV, 5 Kanal). Tačiau pagrindinėje už elektrinės teritorijos esančioje degalų bazėje inspektoriai nesilankė nuo 2025 m. kovo, o, kaip pranešama, kovos prieš kelis mėnesius pavėlino paskutinį planuotą pristatymą į šį objektą (UNN, Rubryka). 10 dienų dyzelino įvertis pateiktas elektrinės darbuotojų, o ne nepriklausomo TATENA atsargų audito.

Per savaitę įvykę trys dronų smūgiai pridėjo antrą rizikos sluoksnį: vienas prie aušinimo tvenkinio sužeidė du darbuotojus, kitas pataikė į sausąją panaudoto kuro saugyklą, trečias kliudė purkštuvų sistemą (TATENA pranešė platformoje X, Agerpres). Radiacijos lygis išliko normalus. Agentūra atsakomybės niekam nepriskyrė.

Rosatomo klausimas, kurio Europa vengia

Europos vyriausybės šį perspėjimą skaito per savo branduolinės politikos interesus.

Prancūzija, labiausiai nuo branduolinės energetikos priklausoma Europos valstybė, brėžia atsargią ribą. Konsultantas Stefanas Odranas „Le Parisien“ sakė, kad šaltojo sustabdymo būsenoje esanti elektrinė vien dėl prarasto išorinio elektros tiekimo netampa „naujuoju Černobyliu“ (Le Parisien). Prancūziškas perspėjimas paprastesnis: karas pavojingais paverčia ir aplinkinius saugos elementus. Pastotės, keliai, degalų tiekimas ir pervargę darbuotojai taip pat tampa branduolinės saugos rizika (Euronews). „Greenpeace France“ šią krizę naudoja reikalaudama sankcijų Rosatomui ir primena, kad branduolinė prekyba tebėra išimta iš ES sankcijų Rusijai paketų (France 24).

Vengrijos tyla čia ryškiausia. Vyriausybei palanki žiniasklaida perdavė TATENA duomenis nesiedama jų su Paks II — Budapešto Rosatomo finansuojamu reaktorių projektu (Világgazdaság). Priežastis praktinė: Paksas pagamina didelę Vengrijos elektros dalį, o Paks II stato ir finansuoja ta pati Rusijos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė (World Nuclear Association). Budapeštui naudinga Zaporižią laikyti karo problema, o ne argumentu sankcionuoti Rosatomą. Kol ES sankcijų režime branduoliniam sektoriui taikoma išimtis (ES Taryba), Vengrijai nereikėjo naudoti veto.

Lenkija šį epizodą apibūdina kaip Rusijos spaudimo priemonę, kartu saugodama visuomenės pasitikėjimą savo pirmosios atominės elektrinės projektu. Lenkijos branduolinės saugos reguliuotojo pozicija tokia: išorinio elektros tiekimo praradimas — standartinis projektinis scenarijus, kuriam skirti dyzeliniai generatoriai; Zaporižios AE pavojinga dėl karo ir okupacijos, o ne dėl pačios branduolinės technologijos (BiznesAlert).

Artimiausias klausimas techninis: ar Grosio stumiamos paliaubos leis remonto brigadoms pasiekti liniją anksčiau, nei baigsis dyzelino atsargos. Didesnis klausimas politinis. Zaporižia — matomiausia Rusijos kontrolės Europos branduolinėje infrastruktūroje pasekmė, bet ES vis dar gali ją traktuoti kaip saugos ekstremaliąją situaciją ir kartu neįskaičiuoti Rusijos branduolinio sverto į sankcijų kainą. Būtent šį sprendimą užsienio reikalų ministrai vis atideda.