Zelenskyy atmeta Merz ES statuso planą

Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui pasiūlius Ukrainai suteikti naują ES „asocijuotosios narystės“ kategoriją, Volodymyras Zelenskis ją atmetė be užuolankų: pavadino „neteisinga“ ir pareikalavo visateisės narystės. Ginčas atvėrė platesnį klausimą dėl būsimos Europos galios pusiausvyros. Ukrainos įstojimas keistų ES sprendimų priėmimo logiką, ir tai supranta abi pusės.

Statusas, kurio nenumato sutartys

Gegužės 18 d. ES lyderiams išsiųstame Merzo laiške siūloma tai, ko dabartinės ES sutartys nenumato. „Asocijuotoji narystė“ Europos Sąjungos sutartyje neminima.

Pagal Merzo siūlymą Ukraina gautų vietą su balsavimo teise Europos Vadovų Taryboje, kur valstybių ir vyriausybių vadovai nustato ES politinę kryptį, ir ES Taryboje, kur ministrai derasi dėl teisės aktų. Dalis žiniasklaidos tai supaprastino kaip dalyvavimą be balso teisės, tačiau Merzo laiške kalbama apie dalyvavimą balsuojant (Reuters, DGAP). Ukraina taip pat gautų Europos Komisijos narį be portfelio ir asocijuotuosius narius Europos Parlamente, tačiau jų įtaka būtų ribota.

Merzas taip pat siūlo Ukrainai taikyti 42.7 straipsnį, ES tarpusavio gynybos nuostatą, pagal kurią valstybės narės privalo padėti užpultai narei. Kanclerio teigimu, tam nereikėtų keisti sutarčių, pakaktų „tvirto politinio susitarimo“. Briuselio diplomatai su tuo nesutinka. „Nematau, kaip tai galėtų veikti teisiniu požiūriu. Reikėtų keisti sutartis“, – vienas jų sakė „Euronews“. Europos Komisija šio klausimo nevertino, palikdama sprendimą vyriausybių vadovams („Ukrainska Pravda“).

Kodėl visateisė narystė neramina Paryžių ir Berlyną

Visateisė Ukrainos narystė iš esmės pakeistų ES sprendimų priėmimą. Turėdama apie 44 mln. gyventojų, Ukraina taptų penkta pagal dydį ES valstybe nare. Kvalifikuotos balsų daugumos sistemoje, kur teisės aktui priimti reikia 55 % valstybių, atstovaujančių 65 % ES gyventojų, Ukrainos svoris pastumtų įtaką į rytus. DGAP analizėje teigiama, kad Vokietijai ir Prancūzijai nepavyko suderinti plėtros strategijų, o Ukrainos įstojimas susilpnintų prancūzų ir vokiečių bloko gebėjimą lemti rezultatus.

Merzo pasiūlymas dalį šio poslinkio suteiktų iš karto: vietą Taryboje su balsavimo teise, bet be prieigos prie ES biudžeto, žemės ūkio subsidijų ar struktūrinių fondų. „Financial Times“ cituotoje vidinėje Tarybos analizėje skaičiuota, kad visateisė Ukrainos narystė pirmą kartą paverstų Prancūziją grynąja bendrosios žemės ūkio politikos finansuotoja (Poland Watch).

Prancūzijos visuomenė į ES plėtrą žiūri šalčiausiai Europoje. Emanuelis Makronas paprašė Komisijos pateikti „tikslų Ukrainos stojimo kalendorių“, tačiau konkretaus įsipareigojimo neprisiėmė („Le Monde“).

Paguodos prizas, kurio Zelenskis nepriima

Merzas savo pasiūlymą susiejo su taikos diplomatija. Jo laiške teigiama, kad jis „padės vykstančioms taikos deryboms“. Balandį jis siūlė Zelenskiui ukrainiečiams pasakyti: „Atvėriau jums kelią į Europą.“ Kitaip tariant, pasiūlymas sukonstruotas kaip kompensacija, europinis inkaras, kuris padėtų parduoti teritorines nuolaidas galimame taikos susitarime.

Zelenskis mato spąstus. Net turėdama balsavimo teisę Taryboje, asocijuotoji narystė paliktų Ukrainą už ES biudžeto ir žemės ūkio subsidijų ribų. Ji neturėtų ir sutartimis įtvirtintos narystės teisinio pastovumo. Po balandžio rinkimų iš valdžios Vengrijoje pasitraukus Viktorui Orbanui, pagrindinė veto grėsmė Ukrainos stojimui pašalinta. Kodėl priimti pusinį statusą, jei kelias į visateisę narystę dabar gali būti aiškesnis?

Lenkijai svarbiausias elementas – 42.7 straipsnis: europinė gynybos garantija, mažiau priklausoma nuo nepatikimai atrodančio NATO skėčio, kaip teigia lenkų analitikai. Tačiau Lenkijos ūkininkai baiminasi Ukrainos žemės ūkio konkurencijos. Slovakijos premjeras Robertas Ficas idėją atmetė tiesiai: „Arba ką nors priimame į ES, arba nepriimame“. Tai pasakyta praėjus vos kelioms savaitėms po jo pažado Zelenskiui visiškai remti Ukrainos kelią į ES.

Birželio Europos Vadovų Tarybos oficialioje darbotvarkėje plėtros nėra. Komisijos prieš plėtrą numatytas reformų paketas, turintis apibrėžti, kaip veiktų daugiau nei 30 narių turinti ES, po kelių atidėjimų vis dar nepaskelbtas. Airijos užsienio reikalų ministras įspėjo, kad asocijuotoji narystė „rizikuoja palikti Ukrainą nežinioje“.

Zelenskio atsisakymas – statymas, kad Europai Ukrainos reikia institucijos viduje labiau, nei Ukrainai reikia pakaitinio statuso už jos ribų. Jei asocijuotoji narystė Europos sostinėms pasirodys pakankamai patogi, spaudimas užbaigti visateisį stojimą silpnės. Kyjivui būtent toks patogumas ir yra pagrindinė grėsmė.