Prancūzijos įmonių biudžeto našta: 10 ar 20 mlrd. €

Prancūzijos ekonomikos ministerija ir pagrindinė šalies darbdavių organizacija dvigubai skirtingai vertina, kiek įmonėms kainuos 2027 m. biudžetas. Spalio 3 d. ekonomikos ministras Rolanas Leskiūras įmonėms teksiančią naštą įvertino maždaug 10 mlrd. eurų, o Medef pateiktą beveik 20 mlrd. eurų sumą pavadino netikslia (Le Figaro). Nė viena pusė nepaskelbė, kokias priemones įtraukia ir su kuo jas lygina, todėl neįmanoma patikrinti, ar abi sumos apskritai apima tą patį.

Medef vadovas Patrikas Martenas teigia, kad biudžetas dar labiau pablogins Prancūzijos ekonominę padėtį, tačiau pranešime apie jo poziciją nepateikta išsamių skaičiavimų (Franceinfo). Šią savaitę 20 mlrd. eurų suma buvo minima kaip verslui teksiančios išlaidos, socialistams grasinant blokuoti biudžetą (To Brief). Dabar žinoma, kas ją pateikė, o vyriausybė šį vertinimą ginčija.

Mokestis, kuris surenka pinigų, bet įmonėms kainuoja mažiau

Priemonės poveikį galima apskaičiuoti trejopai: pagal tai, kiek ji surenka per metus, palyginti su praėjusiais metais arba su prognoze, kurioje valdžia nieko nekeičia. Pasirinkus skirtingą atskaitos tašką, ta pati priemonė gali atrodyti ir kaip papildoma našta, ir kaip jos sumažinimas.

Pelno mokesčio priemoka parodo, kaip tai veikia. Tai papildomas mokestis prie pelno mokesčio, taikomas įmonių grupėms, kurių apyvarta (pardavimai neatskaičius sąnaudų) siekia bent 1,5 mlrd. eurų (KPMG). Priemonė iš pradžių buvo laikina, tačiau biudžeto projekte siūloma ją pratęsti tretiems metams, taikant mažesnius tarifus: žemesnės apyvartos pakopos tarifas mažėtų nuo 20,6 iki 15,7 %, o didžiausioms grupėms – nuo 41,2 iki 31,4 % (Deloitte Avocats).

Skaičiuojant pagal įplaukas, priemoka 2027 m. turėtų surinkti 5 mlrd. eurų (Le Figaro, Reuters via Boursorama). Le Figaro šią sumą lygina su anksčiau skelbtais 7,3 mlrd. eurų. Pagal šį atskaitos tašką, priemokos pratęsimas reiškia, kad didžiausios Prancūzijos įmonių grupės mokės mažiau. Vis dėlto Bersi, kaip vadinamas finansų ministerijos rajonas Paryžiuje, šią priemoką įtraukia į savo nurodomus 10 mlrd. eurų.

Darbo užmokesčio įmokų pakeitimas veikia priešinga kryptimi

Prancūzijos darbdaviai moka socialinio draudimo įmokas – papildomas įmokas prie darbo užmokesčio, iš kurių finansuojamos pensijos, sveikatos apsauga ir nedarbo draudimas. Daugeliui taikoma šių įmokų lengvata. Biudžeto projekte siūloma ją susiaurinti: skaičiuojant, ar darbdavys gali ja pasinaudoti, būtų įtraukiama didesnė darbuotojo atlyginimo dalis. Valstybė dėl to sutaupytų 3,7 mlrd. eurų (Bourse Direct/AFP).

Darbdaviams, kuriems lengvata taikoma, pagal naująsias taisykles vieno darbuotojo išlaikymo kaina, palyginti su dabartine, padidėtų. Įmokų lengvatos mažinimas įmonėms tampa naujomis išlaidomis, o pelno mokesčio priemokos poveikis priklauso nuo pasirinkto atskaitos taško. Sudėjus mažėjančio mokesčio įplaukas ir sugriežtintos lengvatos sutaupymą, gaunami skirtingi rodikliai. Kol jie nepaaiškinti, neįmanoma pasakyti, kokia 10 ar 20 mlrd. eurų sumos dalis 2027 m. bus nauji pinigai, iškeliausiantys iš įmonių sąskaitų.

Didesnę sumą Medef galėjo gauti sudėjusi bendrąsias visų priemonių įplaukas, įskaitant tas, kurios priimtos iki šio biudžeto. Tai tik prielaida: ją patvirtinti arba paneigti galėtų tik detalūs Medef skaičiavimai. Ir vyriausybės pateiktas bendras biudžeto vertinimas priklauso nuo pasirinkto atskaitos taško. Jos įvardytą 54 mlrd. eurų „pastangų“ sumą sudaro 43 mlrd. eurų naujų priemonių ir 11 mlrd. eurų, dėl kurių nuspręsta anksčiau. Biudžetas lyginamas su prognoze, kurioje politika nesikeičia, o ne su faktinėmis 2026 m. išlaidomis (French government).

Ką abi pusės turi parodyti prieš balsavimą

Pasekmės praktiškos: parlamento nariai biudžetą plenarinėje sesijoje pradės svarstyti spalio 13 d. (AEF). Ministras pirmininkas Sebastjenas Lekorniu neturi patikimos daugumos, o socialistų lyderiai ragina didesnę naštos dalį perkelti turtingesniems mokesčių mokėtojams (Le Monde). Abi stovyklos ginčysis, kiek įmonės jau prisideda prie biudžeto. Vyriausybė paketą gina kaip priemonę sumažinti deficitą – metinį išlaidų ir pajamų skirtumą – nuo 5,4 iki 5,0 % BVP (French government).

Leskiūro ministerija galėtų išspręsti ginčą paskelbusi lentelę, kurioje būtų nurodyta kiekviena priemonė, jos taikymo metai ir palyginimo atskaitos taškas. Medef turėtų pateikti tokį pat išskaidymą, jei nori, kad jos 20 mlrd. eurų įvertis būtų vertinamas rimtai. Kol kas paskelbta informacija neleidžia spręsti, kuri suma arčiau tiesos ir ar šie skaičiai apskritai palyginami.