Prancūzija pasiskolino 12 mlrd. €, moka brangiau

Spalio 1 d. Prancūzijos valstybės skolos valdymo agentūra pardavė visas pasiūlytas ilgalaikes obligacijas – už 11,999 mlrd. €. Pirkėjai pateikė pasiūlymų už 27,487 mlrd. € (ABC Bourse, „Reuters“ aukciono duomenys). Prancūzijos skolos paklausa išlieka, tačiau skolintis šaliai tenka brangiau. Už obligacijas, kurių išpirkimo terminas – 2036 m. lapkritis, pirkėjai reikalavo 4,93 % pajamingumo. Rugsėjo 3 d., parduodant tas pačias obligacijas, jis siekė 4,23 % („Reuters“ aukciono duomenys).

Obligacijos pajamingumas – metinė grąža, kurią pirkėjas užsitikrina už ją sumokėjęs. Fiksuota palūkanų suma, kurią Prancūzija kasmet įsipareigojo mokėti, nepasikeitė. Tačiau pirkėjai už obligacijas mokėjo mažiau, todėl jų grąža didėja, o Prancūzijai surinkti pinigai kainuoja daugiau.

Finansų ministras Rolandas Leskiūras obligacijų pardavimą pristatė kaip įrodymą, kad investuotojai Prancūzija vis dar pasitiki. „Natixis Investment Managers“ strategas „Le Monde“ sakė, kad pasiūlymų, kurių vertė daugiau nei dvigubai viršija parduodamų obligacijų sumą, santykis laikomas žemutinėje įprastų rodiklių riboje („Le Monde“). Šis aukcionas rodo siauresnį dalyką: Prancūzija tą rytą rado pirkėjų, bet skolinosi brangiau.

Kodėl didėjo atotrūkis nuo Vokietijos

Spaudimas buvo matomas ir antrinėje rinkoje, kurioje prekiaujama jau išleistomis obligacijomis. Spalio 1 d. Prancūzijos dešimties metų obligacijų pajamingumas priartėjo prie 5 % („La Tribune“). Kitą dieną skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos dešimties metų skolinimosi kainos viršijo 150 bazinių punktų, arba 1,5 procentinio punkto. Toks atotrūkis buvo didžiausias nuo 2011 m. pabaigos („Reuters“).

Dalį šio pokyčio lėmė Vokietijos obligacijos. Jų kainos kilo priešinga rinkos tendencija, nes investuotojai ieškojo saugios vietos pinigams laikyti (dpa-AFX). Kylant obligacijų kainoms, jų pajamingumas mažėja. Taigi didėjantis atotrūkis atspindi ir didesnę Vokietijos obligacijų paklausą, ir susirūpinimą dėl Prancūzijos. Kaip išpardavimas išplito finansų rinkose, aprašėme ankstesniame straipsnyje (To Brief).

Kaip didesnė palūkanų norma veikia biudžetą

Daugumos Prancūzijos obligacijų palūkanos fiksuotos, todėl didesnis pajamingumas jau parduotų obligacijų nekeičia. Kiekvienos naujos obligacijos kaina nustatoma jos pardavimo dieną. Bendra skolos kaina didėja, kai sueina senų obligacijų išpirkimo terminas ir jas reikia pakeisti naujomis, parduodamomis pagal dabartines palūkanų normas. 2027 m. sueis maždaug 197,4 mlrd. € vertės Prancūzijos obligacijų išpirkimo terminas (AFT).

Todėl ilgiau išliekant aukštoms palūkanų normoms, jų poveikis kasmet didėja. Prancūzijos Senato atlikta tokio palūkanų kilimo analizė parodė, kad palūkanų išlaidos didėtų kiekvienais metais, vis didesnei skolos daliai pasibaigus terminui ir ją refinansuojant (Prancūzijos Senatas). Analizės skaičiai priklauso nuo joje darytos prielaidos apie palūkanų kilimo mastą, todėl tai nėra šios savaitės pokyčio prognozė.

Išlaidos ir taip didelės, net jei palūkanos daugiau nekiltų. Vyriausybė prognozuoja, kad palūkanų mokėjimai išaugs nuo 79,2 mlrd. € 2026 m. iki 91,2 mlrd. € 2027 m. (Prancūzijos vyriausybė). Ši prognozė paremta pačios vyriausybės prielaidomis; šios savaitės aukcionas jos nepakeitė.

Naujų obligacijų pirkėjai aiškiai laimi: jie daug metų gaus didesnę grąžą, jei Prancūzija vykdys įsipareigojimus. Išlaidos gula ant valstybės biudžeto. Ministras pirmininkas Sebastjenas Lekorni siekia sumažinti metinį biudžeto deficitą – išlaidų ir pajamų skirtumą – nuo 5,4 % BVP iki 5,0 % 2027 m., nors valstybės skola ir toliau didės, pasiekdama maždaug 121,7 % BVP (biudžeto dokumentai).

Dalis šių pastangų tektų viešojo sektoriaus darbuotojams ir daugumai pensininkų: jų atlyginimai ir pensijos būtų įšaldyti, be to, būtų įvesti nauji mokesčiai („Reuters“). Nepriklausoma Prancūzijos fiskalinės politikos priežiūros institucija vyriausybės prognozę, kad ekonomika augs apie 1,0 %, pavadino optimistine, o deficito tikslą – minimaliu („Le Monde“). Didesnis deficitas reikštų, kad reikėtų parduoti daugiau obligacijų, kurių kaina dabar aukštesnė.

Prancūzijai skolintojų netrūksta. Jei pajamingumas išliks panašus į šios savaitės lygį, kiekvienas refinansavimas reikš, kad šalis ilgiems metams įsipareigos mokėti didesnes palūkanas. Jos išlaidos augs kaskart, kai sueis obligacijų išpirkimo terminas. Kiek jos padidės, priklausys nuo to, kokios tuo metu bus palūkanų normos, kai ateis laikas grąžinti 197,4 mlrd. €. Tada Lekorni vyriausybei ir susiskaldžiusiam parlamentui, turinčiam patvirtinti biudžetą, teks rinktis: labiau įšaldyti išlaidas, didinti mokesčius ar daugiau skolintis už didesnę kainą.