Lamanšo aštuonkojų bumas spaudžia krabų ir omarų žvejus

2025 m. Lamanšo sąsiaurio žvejai iškrovė apie 2 600 tonų paprastųjų aštuonkojų, o 2026 m. jų laimikis jau viršijo 3 000 tonų. Ankstesniais metais per metus būdavo sugaunama mažiau nei 30 tonų. Tai rodo Jungtinės Karalystės Marine Management Organisation duomenys, kuriuos citavo Reuters (Reuters via AsiaOne). Brixhamo žuvų prekybininkui Ianui Perksui šis pokytis reiškė gausias aštuonkojų siuntas ir didelę paklausą Pietų Europoje. Aštuonkojų pagausėjo Europoje fiksuojant šilčiausią vasarą nuo stebėjimų pradžios 1982 m.: birželio–rugpjūčio mėnesiais jūros paviršiaus temperatūra vidutiniškai siekė 21,6 °C, rodo ta pati Reuters analizė (Reuters via AsiaOne).

Netikėta nauda turi savo kainą

Šis šuolis toks ryškus, kad jį nagrinėjo mokslininkai. Recenzuota laimikio duomenų analizė parodė, kad 2025 m. komercinės žvejybos aštuonkojų iškrovos beveik 65 kartus viršijo 2017–2024 m. metinį vidurkį (Journal of Fish Biology). Kadangi analizėje naudoti tie patys iškrovimo duomenys kaip ir Reuters, ji išsamiau aprašo šuolį, bet nėra nepriklausomas jo patvirtinimas.

Aštuonkojai minta rudaisiais krabais, omarais ir šukutėmis – rūšimis, kuriomis remiasi seniai veikianti Lamanšo sąsiaurio vėžiagyvių ir moliuskų žvejyba. Marine Biological Association vertinimu, nuo 2025 m. sausio iki rugsėjo aštuonkojų bumas galėjo lemti apie 10 mln. svarų sterlingų vertės vėžiagyvių ir moliuskų laimikio nuostolius. Per tą patį laikotarpį iškrauto aštuonkojų laimikio vertė siekė apie 12 mln. svarų (Reuters via To Vima). Tai praėjusių metų nuostolių įvertis, apskaičiuotas dar prieš šios vasaros karščius.

Iškrovimo duomenys rodo, kada aštuonkojų padaugėjo, bet nepaaiškina kodėl. Šuolis sutapo su jūrų šiltėjimu, tačiau laimikį veikia ir žvejybos laivų, gaudančių konkrečią rūšį, skaičius, naudojami įrankiai bei pirkėjų paklausa. Jungtinės Karalystės žuvininkystės mokslo agentūra Cefas šią vasarą keliose vietose užfiksavo rekordiškai aukštą temperatūrą, taip pat gavo pranešimų apie neįprastai pastebėtus ryklius, mėnulines žuvis ir medūzas. Agentūra teigia vis dar vertinanti, ką šie pokyčiai reiškia žvejybos sektoriui (Cefas).

Ką iš tikrųjų reiškia „rekordiškai šilta jūra“

Europos temperatūros rekordas nusako tik jūros paviršiaus šilumą. Palydovai nustato nuo viršutinio vandens sluoksnio sklindančią šilumą, o plūdurai ir laivai vandenį matuoja tiesiogiai, kad patikslintų palydovų įverčius (NOAA). Tai panašu į rankos įkišimą į vonią: pajusite, kad paviršinis vanduo karštas, bet nežinosite, ar šiluma pasiekia dugną, kur gyvena krabai ir šukutės.

Mokslininkai jūros temperatūrą vertina lygindami ją su konkrečiai vietovei ir metų laikui būdinga norma (Hobday and colleagues). Viduržemio jūroje įprasta temperatūra šiauriau gali būti neįprastai aukšta. Biskajos įlankoje, tarp Prancūzijos ir Ispanijos, vasaros vidurkis siekė 21,4 °C – daugiau kaip 2,4 °C viršijo 1991–2020 m. normą (Reuters via To Vima).

Ispanijos pakrantėje nyksta povandeniniai miškai

Aštuonkojų pagausėjimas rodo, kokios rūšys gali įsitvirtinti šylant vandeniui. Kitoje įlankos pusėje, prie šiaurinės Ispanijos pakrantės, nerimaujama dėl to, kas nyksta. Jūrų ekologas José Manuelis Rikas Ordásas vertina, kad nuo 2010 m. prie Astūrijos pakrantės išnyko apie 95 % didelių rudųjų dumblių sąžalynų (Reuters via Gulf Times).

Rudųjų dumblių miškai yra tarsi povandeninės žuvų jauniklių buveinės: tarp aukštų dumblių jaunos žuvys randa maisto ir gali pasislėpti. Ordásas pagrindine sąžalynų nykimo priežastimi laiko klimato kaitą, o jį spartina ir šiltesniame vandenyje gerai besijaučiančios Sarpa salpa rūšies žuvys, mintančios dumbliais. Jo įvertis apima daugiau nei dešimtmetį trukusį nykimą, todėl neparodo, kokį poveikį turėjo šios vasaros karščiai.

Šie pokyčiai vyksta jau šiltesniame klimate. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) žmonių sukeltą atšilimą sieja su dažnesnėmis ir ilgiau trunkančiomis jūrų karščio bangomis (IPCC). Rugsėjo pradžioje Copernicus pranešė, kad rugpjūtį pasaulio vandenyno paviršius buvo išskirtinai šiltas. Šis rodiklis apima kitą teritoriją ir duomenų rinkinį nei Europos rekordas (Copernicus); apie jį rašėme ir aptardami karščius sausumoje (To Brief).

Brixhamo žvejams pokyčiai jau matyti krantinėje: aštuonkojų pilnose dėžėse ir Pietų Europos pirkėjų siūlomose kainose. Aštuonkojų pagausėjimas Lamanše jau pakeitė, ką žvejai iškrauna ir parduoda, tačiau vėžiagyvių bei moliuskų žvejybos patirtų nuostolių mastas dar nepatvirtintas.