Euro zonos infliacija pakilo iki 3.8%

Eurostato preliminariu įverčiu, rugsėjį vartotojų kainos euro zonoje buvo 3,8 proc. didesnės nei prieš metus. Rugpjūtį metinė infliacija siekė 3,2 proc. (Eurostat). Tai sparčiausias kainų augimas nuo 2023 m. rugsėjo (CNBC). Energijos kainos šoktelėjo, o likusio vartojimo krepšelio kainos beveik nepakito. Spalio 29 d. posėdžiausiantis Europos Centrinis Bankas spręs, ką šis skirtumas reiškia palūkanų normoms (ECB kalendorius).

Euro zonos rodiklis patvirtino praėjusią savaitę paskelbtus valstybių duomenis: dėl brangusių degalų infliacija Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje viršijo prognozes (To Brief).

Energija brango, kitų kainų augimas buvo lėtas

Energija sudaro apie 9 proc. Eurostato stebimo prekių ir paslaugų krepšelio. Rugsėjį ji kainavo 18,8 proc. daugiau nei prieš metus, po 14,3 proc. augimo rugpjūtį (Eurostat). Į šią grupę patenka ne tik benzinas ir dyzelinas, bet ir elektra, dujos bei šildymo kuras.

Energijos kainų augimas skyrėsi pagal šalis. Vokietijoje jis siekė 14,9 proc., Italijoje – 22,3 proc. (Destatis, Istat). Namų ūkiai, didesnę biudžeto dalį skiriantys kelionėms automobiliu ir būsto šildymui, šį pabrangimą pajus labiau, nei rodo euro zonos vidurkis.

Ekonomistai stebi ir siauresnį rodiklį – bazinę infliaciją. Į ją neįtraukiamos energijos, maisto, alkoholio ir tabako kainos, kurios svyruoja labiausiai; šis rodiklis padeda įvertinti, ar kainų spaudimas plinta į kitas sritis. Rugsėjį bazinė infliacija pakilo iki 2,5 proc., palyginti su 2,4 proc. rugpjūtį (Eurostat).

Ką rodo paslaugų kainos

Bazinės infliacijos sudėtyje atidžiausiai stebimos paslaugų kainos. Kirpyklų, restoranų ir remonto paslaugų kainos labai priklauso nuo darbo užmokesčio. Jų augimas gali rodyti, kad darbuotojai gauna atlyginimų padidinimą, kompensuojantį išaugusias energijos sąskaitas, o įmonės, siekdamos padengti darbo sąnaudas, kelia kainas. Ekonomistai tai vadina antriniu poveikiu.

Rugsėjį paslaugų infliacija padidėjo nuo 3,0 iki 3,2 proc. (Eurostat). Vieno mėnesio duomenų nepakanka nustatyti, ar kainas kelia darbo užmokestis; be to, šiuose skaičiuose atlyginimų duomenų nėra. ING vyriausiasis ekonomistas Bertas Kolainas teigė, kad infliaciją vis dar daugiausia lemia energija, tačiau kainų spaudimas kitose srityse stiprėja, jei energija išliks brangi (Yahoo Finance). Rugsėjį ECB ekspertai prognozavo, kad bazinė infliacija 2027 m. pasieks aukščiausią tašką – 2,8 proc. (ECB prognozės).

Kam tektų palūkanų kėlimas

ECB palūkanas jau kėlė: rugsėjo 10 d. indėlių palūkanų normą padidino 0,25 procentinio punkto – iki 2,50 proc. (ECB). Tai palūkanos, kurias ECB moka bankams už jame per naktį laikomas lėšas. Norma nustato apatinę ribą bankų tarpusavio skolinimosi kainai, o ši veikia ir palūkanas, taikomas klientams.

Kaip greitai pokytis pasieks namų ūkį, priklauso nuo būsto paskolos sąlygų. Kintamųjų palūkanų paskolos norma perskaičiuojama sutartyje nustatytomis datomis, dažnai kas kelis mėnesius arba kartą per metus. Didelėje euro zonos dalyje ji susieta su Euribor – bankų tarpusavio skolinimosi palūkanų norma, kuri kinta kartu su ECB nustatomomis palūkanomis.

Suomija ir Prancūzija čia – priešingi pavyzdžiai. Gegužę 95 proc. Suomijos būsto paskolų buvo susieta su Euribor (Suomijos bankas). Todėl Suomijos šeimai, atėjus paskolos palūkanų perskaičiavimo dienai, įmoka padidėtų. Prancūzijoje daugiau kaip 99 proc. būsto paskolų palūkanos fiksuotos (Prancūzijos bankas). Esami būsto savininkai ir toliau mokėtų sutartą įmoką, o palūkanų kėlimas labiausiai paliestų naujas paskolas imančius žmones.

Preliminarūs duomenys rodo staigų energijos kainų augimą ir nedidelį bazinės infliacijos padidėjimą, nors paslaugos taip pat brango sparčiau. Palūkanų kėlimas skolinimąsi ir išlaidas slopina palaipsniui, per kelis mėnesius, o degalų ir šildymo kainų beveik neveikia, nes jas lemia pasaulinės energijos rinkos. Jei spalio 29 d. ECB padidins palūkanas, daugeliui Suomijos paskolų gavėjų įmokos išaugs jas perskaičiavus. Vairuotojai greito degalų atpigimo nepajustų (ECB kalendorius).