Prancūzija siekia vietos Abu Dabio derybose

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Žanas-Noelis Baro 2026 m. lapkričio 8 d. pareiškė, kad Prancūzija dalyvaus lapkričio 10–11 d. Abu Dabyje vyksiančiuose Ukrainos, Rusijos ir JAV susitikimuose, ir pažadėjo, kad europiečiams bus „deramai atstovaujama“ (RTL, Ukrainos prezidentūra). Jis nepasakė, kas atstovaus Prancūzijai ir ar tas asmuo dalyvaus trijų delegacijų derybose, o ne atskiruose susitikimuose. Europa negali likti nuošalyje: ES priklauso sprendimai dėl sankcijų, lėšos Ukrainai atstatyti ir saugumo įsipareigojimai, kurių reikėtų bet kokiam susitarimui. Todėl šie du neatsakyti klausimai lemia, kiek vertas Baro pažadas.

Dalyvavimas dar nereiškia vietos prie stalo

Baro negalėjo įvardyti Prancūzijos atstovo ir sakė pats į derybas nevyksiąs. Jis pažadėjo, kad Paryžius „padarys taip, kad Europos balsas būtų išgirstas“ (RTL), tačiau nepatikslino, ar Prancūzija dalyvaus pagrindinėse derybose, ar kitaip įsitrauks į procesą (AP). Pranešimą jis paskelbė dar prieš susirenkant delegacijoms, kol derybų formatas tebebuvo ginčijamas.

Kitos dvi sostinės apibūdino siauresnį derybų formatą. JAV prezidento Donaldo Trampo pasiuntinys Džaredas Kušneris lapkričio 6 d. parašė, kad Europos partneriai Abu Dabyje bus konsultuojami „derybų kuluaruose“, o į platesnį formatą įsitrauks tik „jei bus pažanga“ (AFP per „Channel NewsAsia“). Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas lapkričio 3 d. teigė, kad europiečiai negalės dalyvauti trišalėse derybose, nors vėliau jų reikės platesnėms saugumo diskusijoms (TASS). Tąsyk nė viena pusė nežadėjo europiečiams vietos prie stalo. Vašingtonas ir Maskva kalbėjo apie konsultacijas, o Baro paskelbė apie dalyvavimą. Tai ne vien protokolo klausimas: pagrindinėje derybų salėje formuluojamos sąlygos.

Mandato niekas nesuteikė

Net jei Prancūzijos atstovas gautų vietą prie stalo, jis neturėtų įgaliojimų derėtis ES vardu. Italijos ministrė pirmininkė Džordža Meloni lapkričio 5 d. raštu atkreipė dėmesį į šią spragą. Ji paragino ES vadovus nuspręsti, kas atstovaus Sąjungai prie derybų stalo ir kokius įgaliojimus tas asmuo turės (ANSA). Klausimas adresuotas tiems, kurie gali į jį atsakyti: tik kartu veikiantys valstybių vadovai gali įgalioti derybininką kalbėti visų vardu.

Atsakymas tą pačią dieną atėjo iš Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonijaus Koštos. Jis parašė, kad ES interesams turėtų atstovauti pačios Sąjungos institucijos, tačiau Abu Dabio deryboms nepaskyrė pasiuntinio ir nesuteikė jam įgaliojimų (Koštos laiškas). Europos vyriausybės aiškumo reikalauja jau kelias savaites (To Brief).

Šios spragos reikšmė aiškiausiai matyti sankcijų klausimu. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kalas lapkričio 6 d. susitikime su Baltijos jūros šalių ministrais sakė, kad susitarimo dėl sankcijų, Ukrainos atstatymo ar saugumo garantijų nebūtų galima įgyvendinti be Europos dalyvavimo (Europos išorės veiksmų tarnyba). ES sankcijoms panaikinti ar sušvelninti reikia vieningo visų valstybių narių pritarimo, todėl bet kuri viena valstybė gali tam sutrukdyti (ES Taryba). Prancūzija turi tokią veto teisę, kaip ir kiekviena kita valstybė: daugumai pritarus, vienos prieštaraujančios šalies pakanka sprendimui blokuoti. Todėl Prancūzijos pažadas Abu Dabyje negali tapti visos Europos įsipareigojimu.

Šis pareiškimas keičia ir Europos sostinių laukimo taktiką. Vieno europinio balso reikalavusios vyriausybės dabar turi reaguoti į Prancūzijos poziciją, nors dar nesusitarė, ką tas bendras balsas turėtų pasakyti.

Baro įsipareigojo užtikrinti Prancūzijos dalyvavimą Abu Dabyje dar prieš susirenkant delegacijoms. Kad pažadas suteiktų įtakos, reikia atsakymų į du klausimus: ar Prancūzijos atstovas dalyvaus pagrindinėse derybose ir ar galės kalbėti ne tik Paryžiaus vardu? Į pirmąjį turi atsakyti Vašingtonas ir Maskva. Į antrąjį – ES vyriausybės; Koštos laiškas rodo, kad atsakymo kol kas nėra.