Prancūzijos apiplėštos parduotuvės laukia kompensacijų sąlygų

Sekmadienio vakarą Emanuelis Makronas pažadėjo Prancūzijos prekybininkams, kad po šeštadienio plėšikavimų jie neliks vieni. Jis neįvardijo nei kompensacijų sumos, nei kriterijų, kas galės jų gauti, nei mokėjimo datos (Élysée). Prekybos federacijos vertinimu, žala maždaug 1 500 įmonių siekia kelis šimtus milijonų eurų. Kol vyriausybė nepatikslins pažado sąlygų, nuostolius dengti teks apiplėštų parduotuvių savininkams (Le Monde).

Kas už žalą moka dabar

Žalos dydį įvardijo prekybos federacijai vadovaujantis Aleksandras Bomparas, tačiau, jo teigimu, tikslią sumą nustatyti dar per anksti. Tai verslo sektoriaus vertinimas, o ne valstybės ar draudikų patikrintas nuostolių skaičius. Parduotuvei, kurios vitrinos išdaužtos, o lentynos ištuštintos, šis skirtumas svarbus: vertinimas dar nereiškia, kad kas nors įsipareigojo žalą atlyginti.

Išlaidų patiria ne vien parduotuvės. Jas dengia ir savivaldybės: gaisras smarkiai apgadino Limuže miesto rotušę. Tuo pat metu dauguma demonstrantų visoje šalyje protestavo taikiai, o smurtas kilo konkrečiose vietose (Reuters).

Vidaus reikalų ministerijos duomenys leidžia įvertinti įvykių mastą. Ministerija pranešė, kad spalio 17 d. buvo sulaikyti 2 397 žmonės, sužeisti 997 policijos pareigūnai ir žandarai, iš jų septyni – sunkiai (La Provence). Sulaikymas nereiškia, kad žmogus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o sužeistųjų skaičius apima tik pareigūnus. Plėšikavę žmonės sudarė gerokai mažesnę grupę nei demonstrantai; Makronas kalboje šiuos įvykius aptarė atskirai.

Kas gali pažadą paversti išmokomis

Makronas įsipareigojo siekti, kad už turto niokojimą atsakingi asmenys atsakytų, padėti verslui ir išklausyti taikius demonstrantus (Élysée). Pats prezidentas paramos priemonių neparengė: tolesnius veiksmus jis pavedė ministrui pirmininkui Sebastjenui Lekorniui, kuris spalio 19 d. pirmininkaus krizių posėdžiui.

Šiame posėdyje gali būti pirmą kartą įvardyta suma, nustatyti paramos gavėjų kriterijai ir paskelbti mokėjimo terminai. Šias sąlygas gali nustatyti Lekorniu vadovaujantys ministrai. Jei pagalbai prireiks naujų lėšų, jų skyrimas priklausys nuo parlamento, jau susiskaldžiusio dėl Lekorniu 2027 m. biudžeto. Tokį ryšį leidžia įžvelgti laikas, tačiau biudžeto ginčas realus ir prasidėjo dar iki savaitgalio.

Mokyklų protestai rodo, kokie gilūs šie nesutarimai. Mokiniai kelias savaites iki šeštadienio blokavo mokyklas, o ankstesni premjero pažadai protestų nesustabdė (Reuters). Jų protestų taikinys buvo pats biudžetas.

Kaip spalio 1 d. pranešė „Le Monde“, biudžeto plane švietimo išlaidas siūlyta didinti, bet mokytojų etatų skaičių mažinti 1 588 (Le Monde). Švietimo ministras Eduaras Žefrėjus etatų mažinimą grindžia mažėjančiu mokinių skaičiumi. Sekmadienio kalboje nebuvo naujų pažadų dėl mokyklų, atlyginimų, degalų ar viešųjų paslaugų. Gatvėse išreikštą nepasitenkinimą ir po plėšikavimų likusią žalą dabar turi spręsti ta pati vyriausybė.

Tas pats savaitgalis, skirtingi reikalavimai

Kaip tuo metu pranešėme, neramumų šeštadienį būta ne tik Prancūzijoje (To Brief). Atidžiau pažvelgus matyti atskiri konfliktai, o ne bendra kampanija. Milane protesto „Italia in Piazza“ organizatoriai sakė įkvėpimo sėmęsi iš Prancūzijos; susirėmimai kilo Milane, Bolonijoje ir Turine (RaiNews). Briuselyje riaušių dalyviai demonstracijos pakraščiuose pridarė daug žalos (BX1).

Ispanijos protestas kilo dėl kitų priežasčių. Madride, Puerta del Sol aikštėje, nuo rugsėjo 26 d. veikia stovykla, kurios dalyviai reikalauja mažinti nuomos kainas ir nutraukti iškeldinimus (EFE). Kiekvienas iš šių protestų nukreiptas į savo šalies ar miesto valdžią, todėl nė vieno jų negali išspręsti Briuselis.

Prancūzijoje atsakymų reikia laukti iš Lekorniu vadovaujamo krizių posėdžio. Makronas prekybininkus nuramino, o dabar ministras pirmininkas ir jo ministrai turi įvardyti sumą, nustatyti, kas galės gauti paramą, ir paskelbti mokėjimo datą. Kol tai nepadaryta, šeštadienio žala lieka apiplėštų parduotuvių balanse.