Prancūzijos atmestas mokesčių planas grįžta antradienį

Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Finansų komitetas penktadienį, 2026 m. spalio 9 d., 31 balsu prieš 3, dviem nariams susilaikius, atmetė 2027 m. biudžeto pajamų dalį (LCP, Assemblée nationale). Šis balsavimas įstatymo nepakeitė. Pagal Konstitucijos 42 straipsnį visa Asamblėja svarsto pradinį Vyriausybės įstatymo projektą, o ne komiteto redakciją (Légifrance). Todėl ministro pirmininko Sebastjeno Lekorniaus mokesčių planas šią savaitę prasidėsiančiame plenariniame svarstyme vėl bus pateiktas nepakeistas.

Finansų komitetas – mažesnė parlamentarų grupė, kuri biudžetą išnagrinėja prieš jį svarstant visai Asamblėjai. Tris dienas komitetas taisė pajamų dalį, o paskui atmetė savo paties pataisytą variantą. Jam pritarė tik prezidento Emanuelio Makrono partija „Ensemble pour la République“. Kiti nariai balsavo prieš dėl skirtingų priežasčių: vieni nepritarė Vyriausybės mokesčiams, kiti – komiteto pasiūlytiems papildymams (Franceinfo). Kaip rašėme penktadienį, šie balsai prieš reiškia atsisakymą, o ne pritarimą alternatyviam biudžetui (To Brief).

Kam būtų taikomi Vyriausybės mokesčiai

Pirmoji ginčijama priemonė paliestų pensininkus. Prancūzijos pensininkai iš apmokestinamųjų pajamų gali atskaityti 10 proc. pensijos sumos, tačiau kiekvienam namų ūkiui taikomos nustatytos šios lengvatos lubos. Vyriausybė siūlo jas sumažinti nuo 4 439 iki 3 000 eurų. Dėl to padidėtų apmokestinamosios pajamos tų namų ūkių, kurių atskaita viršija naują ribą, praktiškai – didesnes pensijas gaunančiųjų. Vyriausybė tikėjosi iš šio pakeitimo gauti apie 1,4 mlrd. € (pataisa I-CF196).

Antroji priemonė būtų taikoma dėl ligos ar traumos nedirbantiems žmonėms. Darbuotojai, gaunantys tam tikras ilgalaikio nedarbingumo išmokas, pajamų mokesčiu būtų apmokestinami už pusę jų sumos, o nukentėjusiesiems nuo nelaimingų atsitikimų darbe būtų apmokestinama didesnė kompensacijos dalis. Projekte numatyta, kad ši priemonė duotų 963 mln. € (Capital).

Komitetas abi priemones išbraukė, tačiau šie pakeitimai į plenarinį svarstymą nepersikelia. Vyriausybės projekte abi priemonės lieka, o norint jas vėl pašalinti reikės naujo visos Asamblėjos balsavimo.

Ministrai teigia, kad visi komiteto pakeitimai kartu būtų padidinę deficitą. Viešųjų finansų ministras Davidas Amielis jų poveikį vertina 8 mlrd. €, palyginti su Vyriausybės projektu (Le Figaro). Pagrindinis komiteto biudžeto pranešėjas Filipas Žiuvinas iš „Les Républicains“ skaičiuoja 9,6 mlrd. €. Pasak jo, dėl to deficitas siektų maždaug 5,35–5,4 % BVP, o Vyriausybės tikslas – 5 % (Capital).

Nepaskelbta skaičiavimų, kurie paaiškintų šių įverčių skirtumą. Be to, abu jie susiję su pakeitimų rinkiniu, kurio jau nebėra. Šios išlaidos taptų realios tik parlamentarams vėl patvirtinus tas pataisas.

Ką lems spalio 20 d.

Įstatymo projekto Nr. 3210 svarstymas prasidės antradienį, 2026 m. spalio 13 d., o dėl jo pajamų dalies bus balsuojama spalio 20 d. (Nacionalinės Asamblėjos dokumentai). Jei Asamblėja šią dalį atmes, pagal biudžeto įstatymą visas projektas bus laikomas atmestu per pirmąjį svarstymą, dar nepasiekus išlaidų dalies (biudžeto pagrindų įstatymas).

Socialistai pagrasino pateikti išankstinį siūlymą atmesti įstatymo projektą – dėl jo būtų balsuojama dar neprasidėjus debatams (Le Monde). „Les Républicains“ siekia labiau mažinti išlaidas, bet nepritaria didesnei pensininkų mokesčių naštai, todėl priešinasi pensijų atskaitymo ribai.

Jei parlamentas įstrigs, Konstitucijos 47 straipsnis leis Vyriausybei įvesti biudžetą vykdomuoju aktu („ordonnance“), kuris įsigaliotų be galutinio balsavimo, tačiau tik parlamentui sprendimo nepriėmus per 70 dienų (Légifrance). Ekonomikos ministras Rolandas Leskiūras sekmadienį sakė norįs šio kelio išvengti, nors pavadino jį „saugos užtvara“ (La Croix).

Briuselis nenustato Prancūzijos mokesčių, tačiau Paryžius įsipareigojęs laikytis sutartos fiskalinės krypties. Prancūzijai taikoma perviršinio deficito procedūra – ES tvarka valstybėms, kurių deficitas viršija 3 % BVP. Ji įpareigoja Vyriausybę laikytis sutarto deficito mažinimo plano (ES Taryba). Spalio 8 d. euro zonos finansų ministrai paragino Paryžių priimti investuotojus nuraminsiantį biudžetą (Reuters).

Penktadienio balsavimo rezultatas nepasako tiek, kiek leidžia manyti didelė persvara. Parlamentarai atmetė komiteto kompromisinį variantą, bet nesutarė, kuo jį pakeisti, o plenariniame posėdyje dėl tų pačių priemonių gali balsuoti kitaip. Jei Asamblėja vėl atmes pensijų atskaitymo ribą ir išmokų apmokestinimą, deficitas liks didesnis, o naštos nereikės perkelti pensininkams ir ligos ar traumos išmokas gaunantiems darbuotojams. Tuomet Lekorniaus Vyriausybė iki spalio 20 d. turės pateikti parlamentarams alternatyvų su konkrečiais skaičiavimais, nes bendras pažadas taupyti nepakeis biudžete jau numatytų konkrečių pajamų.