Prancūzija skolinasi už 4.93%

Spalio 1 d. vykusiame aukcione investuotojai už paskolą Prancūzijai iki 2036 m. lapkričio pareikalavo 4,93 % pajamingumo. Rugsėjo 3 d. parduodant tą pačią obligaciją pajamingumas siekė 4,23 % („Reuters“ aukciono lentelė). Prancūzija pardavė visas aukcione siūlytas obligacijas. Tą pačią dieną vyriausybė pristatė biudžetą, kuriame numatė įšaldyti viešojo sektoriaus atlyginimus ir daugumą pensijų.

Prancūzijos skolos agentūra iš viso pasiskolino 11,999 mlrd. €, o pasiūlymų suma viršijo parduodamų obligacijų kiekį („Reuters“ aukciono lentelė, „Le Monde“). Paklausos pakako, tačiau skolintis teko brangiau.

Ką iš tiesų kainuoja didesnis pajamingumas

Vyriausybės obligacija – valstybei suteikta paskola su iš anksto nustatytomis išmokomis. Kai investuotojai parduoda jau išleistas obligacijas, jų rinkos kaina krinta, todėl naujas pirkėjas už tą pačią obligaciją gauna didesnį pajamingumą. Pajamingumas (Europos Centrinis Bankas) parodo, kiek valstybei tenka mokėti už naują skolinimąsi.

Ši kaina taikoma tik naujai skolinamoms lėšoms. Už jau išleistas obligacijas Prancūzija ir toliau moka anksčiau nustatytas palūkanas. Didesnė palūkanų norma biudžetą pasiekia valstybei leidžiant naujas obligacijas ir keičiant tas, kurių grąžinimo terminas suėjo, todėl išlaidos auga palaipsniui, obligacija po obligacijos.

Vyriausybė prognozuoja, kad metinės palūkanų išlaidos padidės nuo 79,2 mlrd. € 2026 m. iki 91,2 mlrd. € 2027 m. (Prancūzijos vyriausybė). Vienas aukcionas šios sumos nenulemia: ji apima visų metų skolinimąsi ir skolos refinansavimą. Tačiau aukcionas parodo, kokia kaina valstybė dabar refinansuoja skolą.

Pasaulinis obligacijų išpardavimas ir papildoma Prancūzijos rizikos kaina

Prancūzija nebuvo vienintelė. Spalio 1 d. JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas trumpam pakilo maždaug iki 5,34 % – aukščiausio lygio nuo 2002 m. „Reuters“ pasaulinį obligacijų išpardavimą siejo su didele valstybių skola ir į rinką plūstančia naujų obligacijų banga („Reuters“ paaiškinimas). Dėl tos pačios įtampos keliomis dienomis anksčiau pabrango Belgijos ir Portugalijos skolinimasis („To Brief“).

Vis dėlto Prancūzija už skolą mokėjo daugiau nei kaimynės. Tą dieną užfiksuotais LSEG duomenimis, Prancūzijos dešimties metų obligacijų pajamingumas siekė 4,9501 %, Vokietijos – 3,6179 %. Skirtumas sudarė apie 133 bazinius punktus, arba 1,33 procentinio punkto, o Prancūzijos pajamingumas buvo didesnis ir už Italijos 4,7171 % (CNBC). Šis skirtumas nuo Vokietijos vadinamas pajamingumų skirtumu. Jis įprastai parodo, kiek daugiau skolinasi valstybė, palyginti su euro zonos atskaitos tašku.

Vis dėlto šį skirtumą reikia vertinti atsargiai: jis didėja Prancūzijos pajamingumui kylant, bet gali didėti ir Vokietijos pajamingumui krintant. Tą dieną Vokietijos obligacijos brango priešinga bendrai rinkos krypčiai, nes investuotojai pirko jas kaip saugesnį turtą (dpa-AFX). Tuo metu užfiksuoti duomenys rodo, kad Prancūzija skolinosi brangiau nei Vokietija ir Italija. Tačiau jie neparodo, kokią tos dienos pajamingumo augimo dalį lėmė būtent Prancūzijos rizika.

Kam tenka brangesnio skolinimosi našta

Finansų ministras Rolandas Leskiūras pareiškė, kad Prancūzijos reputacija finansų rinkose išlieka tvirta (Leskiūro pareiškimas). Aukcionas tai patvirtina siaurąja prasme: Prancūzija pardavė visas siūlytas obligacijas ir sulaukė daugiau pasiūlymų, nei jų buvo pateikusi. Tačiau skolintis jai pigu nepavadinsi. Papildomos palūkanos konkuruoja dėl tų pačių biudžeto lėšų su kitomis išlaidomis, o vyriausybė prognozuoja, kad 2027 m. valstybės skola pasieks 121,7 % BVP – per metus šalyje sukuriamų prekių ir paslaugų vertės (AFP).

Biudžeto projekte numatyta sumažinti deficitą – skirtumą tarp metinių valstybės išlaidų ir pajamų – nuo prognozuojamų 5,4 % BVP 2026 m. iki 5 % 2027 m. Viena priemonių – įšaldyti viešojo sektoriaus atlyginimus ir daugumą pensijų („Reuters“ biudžeto apžvalga). Vien pensininkams teks apie 5,5 mlrd. € numatomo taupymo, skelbia AFP. Prancūzijos nepriklausoma fiskalinės politikos priežiūros institucija – Viešųjų finansų aukštoji taryba – esą planuojamą deficito mažinimą įvertino kaip ribotą, palyginti su pastangomis, kurių reikia skolai stabilizuoti („France 24“).

Didesnį pajamingumą užsitikrina nauji obligacijų pirkėjai, o jau turimų Prancūzijos obligacijų rinkos vertė smuko.

Spalio 1 d. Prancūzija pardavė obligacijas, o naujas skolinimasis pabrango. Aukštesnės palūkanos į valstybės išlaidas įsilies palaipsniui, kai bus išleidžiamos naujos obligacijos ar keičiamos pasibaigusio termino obligacijos. Tą pačią dieną pristatytame biudžete taupymo našta tenka viešojo sektoriaus darbuotojams ir pensininkams, o šalies fiskalinės priežiūros institucija numatytą deficito mažinimą laiko per menku skolai stabilizuoti.