Grenlandija svarsto JAV pajėgų judėjimo teises

Donaldas Trampas, Danijos ministrė pirmininkė Mėtė Frederiksen ir Grenlandijos premjeras Jensas-Frederikas Nilsenas 2026 m. rugsėjo 22 d. Niujorke pasirašė 1951 m. JAV ir Danijos susitarimo dėl Grenlandijos gynybos pataisą (Reuters, ABC News). Ja Narsarsuaq ir Mestersvig paskelbiamos naujomis JAV „gynybos zonomis“ – vietomis, kuriose pagal sutartį leidžiama JAV karinė veikla. Pataisoje nenurodomas nei karių skaičius, nei biudžetas, nei šių zonų veiklos pradžios data (pasirašytas susitarimas). Susitarimas nustato judėjimo tvarką: JAV kariuomenė įgyja nuolatinę teisę judėti po Grenlandiją, tačiau naujoms vietovėms vis tiek reikės Grenlandijos sutikimo.

Laisvas judėjimas be atskiro leidimo kiekvieną kartą

Įsigaliojus pataisai, JAV pajėgos, transporto priemonės, valstybiniai laivai ir orlaiviai galės laisvai judėti tarp gynybos zonų sausuma, jūra ir oru. Valstybiniai orlaiviai galės skristi virš Grenlandijos ir leistis bet kurioje jos vietoje, o laivai – patekti į jos teritorinius vandenis po vandeniu (Danijos paskelbtas tekstas). Nė vienam atskiram skrydžiui ar reisui nebereikės naujo trijų vyriausybių pritarimo.

Analitikai nesutaria, kiek naujų galimybių tai suteikia. 1951 m. sutartis jau leido JAV statyti objektus, dislokuoti pajėgas ir veikti sutartose zonose (1951 m. tekstas). Vis dėlto nuosekli norvegų sutarties nuostatų analizė rodo, kad teisės leistis ir patekti į teritorinius vandenis po vandeniu iš tiesų išplečiamos („Samfunn og politikk“).

Daugiausia naudos iš pataisos iškart turės esama bazė. Šiaurės vakaruose esanti „Pituffik Space Base“ jau vykdo perspėjimo apie raketų atakas ir kosmoso stebėjimo užduotis (JAV kosmoso pajėgos), o pataisa leidžia Vašingtonui modernizuoti ir plėsti veiklą bazėje. Preambulėje minima galima priešraketinės gynybos sistema „Golden Dome“, tačiau, „Reuters“ duomenimis, konkrečių lėšų, karių skaičiaus ar veiklos grafiko jai nenumatyta (Reuters).

Kur Grenlandija dar gali nesutikti

Dviejų įvardytų vietovių statusas lieka neapibrėžtas. Narsarsuaq – civilinis oro uostas pietuose, įrengtas buvusiame JAV aerodrome. Mestersvig – atoki logistikos vieta rytinėje pakrantėje. Visos trys vyriausybės dar turės susitarti dėl kiekvienos zonos dydžio ir joje leidžiamos veiklos (pasirašytas susitarimas).

Prieš siūlant naują gynybos zoną, raštu turi būti nurodyta jos vieta ir dydis, numatoma veikla bei priemonės vietos poveikiui mažinti. Pasiūlymą svarsto bendra trijų vyriausybių komisija. Jei per 90 dienų susitarti nepavyksta, klausimas perduodamas viceministrams, o vėliau – ministrams (Danijos užsienio reikalų ministerijos tekstas). Paskelbtame susitarime nėra nuostatos, kuri automatiškai patvirtintų pasiūlymą kuriame nors etape: jei šalys nesutaria, nauja zona neatsiranda, o Nuukas gali tiesiog nepritarti.

Ši sutikimo sąlyga rodo, kad Trampo teiginys apie „nuolatinę kontrolę“ (Baltieji rūmai) peržengia susitarimo ribas. Pataisa neturi galiojimo pabaigos datos, tad susitarimas iš tiesų neterminuotas (Danijos užsienio reikalų ministerijos tekstas). Tačiau sprendimų teisę šalys dalijasi: naujoms zonoms, taip pat bet kokiems ne NATO valstybių įrenginiams ar nuolatiniam jų pajėgų buvimui reikės visų trijų šalių sutikimo (Danijos paskelbtas tekstas).

Danija ir Grenlandija taip pat įsipareigoja užtikrinti, kad būsima nepriklausoma Grenlandija liktų NATO ir perimtų šį susitarimą (Danijos užsienio reikalų ministerijos tekstas). Šis įsipareigojimas saisto tik jį pasirašiusias vyriausybes. Nepriklausoma Grenlandija būtų nauja valstybė, pati spręsianti dėl savo aljansų.

Ką parlamentai turi patvirtinti

Susitarimas įsigalios tik Danijai ir Grenlandijai užbaigus parlamento procedūras ir diplomatiniu raštu apie tai pranešus Vašingtonui (Danijos vyriausybė). Danijos žiniasklaida nurodo, kad sprendimą turės priimti Danijos parlamentas Folketingas ir Grenlandijos parlamentas Inatsisartutas (n-tv). Nilsenas susitarimą pristatė kaip Grenlandijos apsisprendimo teisės apsaugą („To Brief“).

Europos vyriausybės susitarimą palankiai įvertino, tačiau savo pajėgų nesiūlė. Vokietijos kancleris Fridrichas Mercas pagyrė sprendimą, kuris, jo teigimu, atitinka tarptautinę teisę ir stiprina NATO (Vokietijos vyriausybė). 2026 m. rugsėjo 27 d. Endis Bernamas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Stiorė susitarimą palankiai įvertino, tačiau nepaskelbė nei apie pajėgų dislokavimą, nei apie finansavimą Grenlandijai (Jungtinės Karalystės vyriausybė). Kol kas šioje NATO Arkties flango dalyje saugumo klausimus sprendžia trys vyriausybės.

Įsigaliojus pataisai, JAV orlaiviai ir laivai galės judėti per Grenlandiją be naujo trijų vyriausybių pritarimo, o įvardytoms vietovėms naudoti vis dar reikės susitarimo. Analitikai nesutaria, kiek šios judėjimo teisės peržengia 1951 m. sutartyje numatytas galimybes. Bet kuriuo atveju Grenlandijos parlamentarai turėtų jas patvirtinti dar nežinodami, kokia veikla vyks Narsarsuaq ir Mestersvig. Nilseno vyriausybė turi tai paaiškinti Inatsisartutui prieš balsavimą.