Lenkija laikinai sustabdė eismą pasienyje po drono smūgio

Rugsėjo 28 d. Ukrainoje smogęs Rusijos dronas vis dėlto privertė Lenkiją sustabdyti eismą savo sienos pusėje. Kiek ilgiau nei pusvalandžiui pareigūnai nutraukė patikrą dviejuose kelių pasienio punktuose su Ukraina (Radio Lublin). Lenkijos pareigūnai teigia, kad į šalies oro erdvę niekas neįskrido. Smūgis Lenkijos nepasiekė, tačiau ES valstybei kainavo laiko, sutrikdė keliones ir sukėlė nerimą.

Smūgis kitoje sienos pusėje

Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas teigė, kad tai buvo Rusijos reaktyvinis dronas. Jis smogė Ukrainos teritorijoje, maždaug už dviejų kilometrų nuo Dorohusko pasienio punkto; ministro teigimu, Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista (Ukrainska Pravda).

Ukrainos pareigūnų pranešimai apie žalą skyrėsi. Voluinės srities gubernatoriaus pareigas laikinai einantis Romanas Romaniukas sakė, kad sprogimo banga apgadino patalpas prie įvažiavimo į Jahodyno terminalą, esantį priešais Dorohusko pasienio punktą, o žmonės nenukentėjo (Ukrainska Pravda). Ukrainos pasieniečių atstovas Andrijus Demčenka pateikė siauresnį preliminarų vertinimą ir teigė, kad pats pasienio punktas neapgadintas (UNN).

Voluinės muitinė pranešė, kad pavyko išvengti didelės žalos, o transporto priemonių įforminimas netrukus atnaujintas (NTA). Kelios žiniasklaidos priemonės pakartojo gubernatoriaus pranešimą, tačiau nė viena jų žalos masto savarankiškai nepatikrino.

Ką Lenkija sustabdė ir kas apie tai pranešė

Lenkijos atsaką sudarė kelių institucijų veiksmai, apie kuriuos jos pranešė atskirai. Ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė paskelbė, kad kariniai orlaiviai pakelti į orą, o antžeminė oro gynyba parengta veikti (Polsat News). Orlaiviai buvo pakelti budėti. Pranešimuose neužsimenama nei apie perėmimą, nei apie droną virš Lenkijos.

Gyventojai atsargumo priemones pajuto tiesiogiai. Lenkijos Vyriausybės saugumo centras, šalies civilinės saugos perspėjimo tarnyba, išsiuntė skubų pranešimą telefonais Liublino regiono gyventojams ir nurodė susirasti saugią vietą. Vėliau paskelbtas pavojaus atšaukimas (Radio Lublin).

Liublino ir Žešuvo oro uostai laikinai sustabdė veiklą, kad kariniai orlaiviai galėtų netrukdomai naudotis oro erdve, o vėliau vėl atsidarė (Censor.net). Pranešimuose nenurodyta, kas nurodė sustabdyti jų veiklą.

Pasienio apsaugos tarnybos atstovas majoras Dariušas Senickis sakė, kad pareigūnai evakavo Dorohusko ir Zosino pasienio punktus. Patikra atnaujinta apie 17:20 Lenkijos laiku; jo teigimu, incidentų Lenkijos teritorijoje nebuvo (WP).

Kodėl tai liko Lenkijos reikalu

NATO steigimo sutartyje numatyti du reagavimo būdai. Pagal 4-ąjį straipsnį bet kuri sąjungininkė gali prašyti konsultacijų, jei mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. 5-asis straipsnis, numatantis kolektyvinę gynybą, taikomas ginkluoto užpuolimo prieš sąjungininkę atveju (NATO).

Lenkijos oro erdvės pažeidimas nėra būtina 4-ojo straipsnio taikymo sąlyga. Tačiau konsultacijos neprasideda savaime: jų turi paprašyti valstybės vyriausybė. Rugsėjo 28 d. pranešimuose nėra duomenų, kad Lenkija būtų pateikusi tokį prašymą. 5-asis straipsnis šiuo atveju netaikomas, nes dronas smogė Ukrainoje, kuri nėra NATO narė.

Neseniai įvykęs incidentas Rumunijoje rodo kitokią situaciją. Rugsėjo 24 d. dronas maždaug keturioms minutėms įskrido į Rumunijos oro erdvę ir sudužo netoli Solkos (AGERPRES, To Brief). Tai buvo įsibrovimas į NATO teritoriją. Prie Dorohusko Lenkija ėmėsi atsargumo priemonių dėl smūgio, kuris jos sienos neperžengė.

Smūgis prie Jahodyno trumpam sutrikdė Lenkijos veiklą, nors dronas į šalies oro erdvę neįskrido. Sąnaudas patyrė dviejų pasienio punktų vairuotojai, dviejų oro uostų keleiviai ir saugios vietos ieškoti raginami Liublino gyventojai; eismas atnaujintas dar tą pačią popietę. Kai taikinys yra vos už dviejų kilometrų nuo sienos, šias sąnaudas prisiima pasienio ES valstybė, nebent nusprendžia prašyti sąjungininkų didesnės paramos.