Rumunija susitaiko su €770 mln. ES netektimi

Rumunijos vyriausybė atsisakė bandymo iki ES nustatyto rugpjūčio 31 d. termino priimti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio reformą. Prezidentas Nikušoras Danas rugpjūčio 26 d. paskelbė, kad valdančiosioms partijoms susitarti nepavyko, todėl jos bendrai prisiima maždaug 770 mln. € Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijų praradimą (Digi24, Spotmedia).

Formaliai Briuselis pinigų dar nenubraukė. ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, po pandemijos sukurta sistema, pagal kurią valstybėms mokama už sutartas reformas, veikia nustatyta tvarka: Rumunija pateikia mokėjimo prašymą, Europos Komisija įvertina, ar reforma įgyvendinta, ir tik tada mažina su nepasiektu etapu susietą finansavimą (EUR-Lex). Komisijos atstovas rugpjūčio pabaigoje sakė, kad Rumunijos įstatymai bus vertinami per šį mokėjimo prašymą, o ne iš anksto sprendžiant pagal projektus (European Commission audiovisual, Euronews).

Todėl praradimas politiškai jau pripažintas, bet teisiškai dar neužbaigtas, kaip rašėme žlugus deryboms (To Brief). Problema ta, kad laiko pakeisti rezultatą nebeliko.

Terminas uždaro atsitraukimo kelią

Rumunijai anksčiau yra pavykę dalį lėšų susigrąžinti. Pagal trečiąjį mokėjimo prašymą po pataisymų buvo atgauta 350,7 mln. €, o 458,7 mln. € galutinai prarasta dėl neišspręstų reformos etapų (Agerpres, Radio Romania International). Tuomet dar buvo laiko taisyti trūkumus.

Dabar kalendorius nepalankus. Reformos turėjo būti baigtos iki rugpjūčio 31 d. Galutiniai mokėjimo prašymai teikiami rugsėjį. Visus mokėjimus ES turi užbaigti iki gruodžio (Komisijos uždarymo gairės, Europos Parlamento EPRS). Iki termino nepriimto įstatymo nebeįmanoma laiku įvertinti. Langas pataisoms, anksčiau išgelbėjęs dalį trečiojo prašymo, iš esmės užsidarė.

Tikra problema, įrašyta kaip reformos etapas

Darbo užmokesčio reforma nebuvo biurokratinė formalumas. Rumunijos viešojo sektoriaus atlyginimų sistema sudaryta iš bazinių algų, sektoriams taikomų priedų, vadinamų sporuri, ir institucinių išimčių, dėl kurių panašų darbą dirbantys žmonės gali gauti labai skirtingą atlygį (Economedia, Factual.ro). Neribojami priedai ministerijoms leidžia faktiškai didinti atlyginimus už oficialios algų lentelės ribų, todėl bendros darbo užmokesčio išlaidos tampa sunkiau prognozuojamos.

Reforma turėjo sukurti vieną nacionalinę atlyginimų skalę ir, kaip pranešta, nustatyti maždaug 20 % bazinio atlyginimo dydžio priedų ribą. Briuselis to siekė todėl, kad vieninga sistema leistų lengviau kontroliuoti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidas kaip ekonomikos dalį, tai yra darbo užmokesčio fondo ir BVP santykį. Rumunija buvo įsipareigojusi iki 2031 m. šį santykį sumažinti bent 1,5 procentinio punkto, rašė Romania Insider ir Nexa News.

Derybos žlugo ties klausimu, kam teks reformos kaina. Vienas po kito rengti projektai išlaidas stūmė nuo pradinio 8 mlrd. Rumunijos lėjų lygio link 12 mlrd. lėjų. Komisija Bukareštui nurodė rasti nuolatinių sutaupymų visoms išlaidoms, viršijančioms sutartą ribą, padengti (Digi24). Profesinės sąjungos atmetė mažesnę bazinę vertę. Prezidentas Danas sakė, kad įstatymas techniniu požiūriu beveik parengtas, tačiau likęs ginčas politinis: kaip darbo užmokesčio fondą paskirstyti skirtingoms profesinėms grupėms (Gandul).

Praradimas pakeliamas. Laikas netinkamas

Rumunijos Fiskalinės tarybos, nepriklausomos viešuosius finansus stebinčios institucijos, vadovas Danielis Dăianu teigė, kad 770 mln. € jau buvo įtraukti į biudžeto planavimą. Vien šių lėšų nebuvimas 2026 m. biudžeto vykdymo nesužlugdytų. Didesnė jo įvardyta problema — poreikis vis tiek priimti atlyginimų įstatymą 2027 metams, nes reformos tikslas ne vienkartinio rodiklio pasiekimas, o prognozuojamos darbo užmokesčio išlaidos (Stiripesurse).

Praradimas skausmingesnis dėl platesnio konteksto. Rumunijos valstybės skola 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje pasiekė 60,1 % BVP, todėl įsijungė vidaus fiskalinės taisyklės, stabdančios personalo ir socialinių išlaidų didinimą (Agerpres). „Fitch“ Rumunijai palieka BBB- reitingą su neigiama perspektyva, vienu laipteliu virš spekuliacinio lygio, nurodydama didelį deficitą ir silpną fiskalinį matomumą (Fitch Ratings, Romania Insider).

Rumunijos investicijų biudžetas smarkiai priklauso nuo ES pinigų. „Friendship Bridge“, remdamasi finansų ministerijos duomenimis, skaičiuoja, kad daugiau kaip 70 % viešųjų investicijų 2026 m. pirmąjį pusmetį finansuota ES dotacijomis ir PNRR paskolų dalimi (Friendship Bridge). Prarastos dotacijos reiškia didesnį vidaus skolinimąsi. Silpnesnis fiskalinis patikimumas didina kainą, kurios investuotojai reikalauja skolindami valstybei. Abi kryptys dabar spaudžia tą pačią vietą.

Rumunijos atvejis sunkiau ištaisomas nei dauguma vėluojančių Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reformų. Bulgarija nutraukė parlamento pertrauką, kad iki to paties termino priimtų valstybės tarnybos pakeitimus (24 Chasa). Italija tvarkėsi per šešias plano peržiūras ir projektų perstumdymą (Openpolis). Vėluojantį greitkelį galima iškelti iš plano. Nuolatinė atlyginimų reforma arba priimama, arba ne.

Partijos išvengė politiškai skausmingo balsavimo. Viešojo sektoriaus darbuotojai kol kas išsaugo priedų sistemą. Jei trūkstami dotacijų pinigai bus pakeisti, už tai per skolinimąsi mokės mokesčių mokėtojai. Jei nebus pakeisti, dalis investicijų turės laukti.