Trumpas atmetė Hormūzo atvėrimo planą

Donaldas Trumpas rugsėjo 26 d. pareiškė atmetęs Irano pasiūlymą užbaigti karą ir atverti Hormūzo sąsiaurį. „Jie pateikė pasiūlymą, bet aš jį atmečiau“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė jis (NBC News, Reuters). Pasiūlyme numatyta, kad pirmiausia veiksmų imsis Vašingtonas. Dabar nėra nei sutarto veiksmų plano, nei viešo JAV atsakomojo pasiūlymo, todėl Hormūzo sąsiauriu tebėra nesaugu gabenti naftą ir Persijos įlankos suskystintas gamtines dujas, įskaitant Kataro dujas.

Iki Trumpo pareiškimo apie atsisakymą buvo pranešę tik neįvardyti JAV pareigūnai, o Teheranas sakė tebelaukiantis oficialaus atsakymo (Reuters). Dabar Trumpas pats viešai patvirtino šį sprendimą. Jis nepasakė, kuriai pasiūlymo sąlygai prieštaravo. Ankstesnėje mūsų publikacijoje išdėstytos Irano sąlygos.

Ką Iranas pasiūlė ir kokia tvarka

Irano užsienio reikalų ministras Abasas Aragčis rugsėjo 25 d. Jungtinėse Tautose sakė, kad Teheranas per Kataro tarpininką perdavė Vašingtonui septynių dienų planą (JT posėdžio stenograma). Septynių dienų laikotarpis būtų prasidėjęs tik JAV sutikus.

Aragčis nurodė griežtą veiksmų seką: pirmąsias keturias ar penkias dienas veiksmų turėtų imtis Vašingtonas. Šeštą dieną Iranas atvertų sąsiaurį laivybai, o septintąją prasidėtų derybos dėl galutinio susitarimo (Al Jazeera).

Kaip pranešama, JAV turėjo panaikinti Irano uostų jūrų blokadą ir sušvelninti Irano naftos eksporto apribojimus. Plane taip pat numatyta nutraukti karo veiksmus, įskaitant Libaną (AP). Visas rašytinis planas nepaskelbtas.

Pasiūlymas susiejo dviejų skirtingų laivybos suvaržymų panaikinimą. Vašingtono blokada neleidžia laivams pasiekti pačių Irano uostų. Teherano grasinimai kelia pavojų visiems kitiems per sąsiaurį plaukiantiems laivams. Panaikinus vieną suvaržymą, kitas neišnyktų, todėl veiksmų eiliškumas toks svarbus.

Kodėl veiksmų seka tapo kliūtimi

Praktinė kliūtis aiški: pagal aprašytą seką Vašingtonas turėtų sumažinti ekonominį spaudimą Iranui dar prieš Teheranui atveriant sąsiaurį. Tai būtų pirmoji nuolaida, bet ne visų JAV turimų svertų atsisakymas; ją tektų padaryti pirmiausia, pasitikint kitos pusės veiksmais.

Aprašytame plane lieka dar du neaiškūs klausimai. Paliaubos Libane priklausytų nuo Izraelio: Vašingtonas gali jį spausti, bet negali užtikrinti, kad šis sutiks nutraukti ugnį. Viešuose pranešimuose taip pat nepaaiškinta, kaip šalys tikrintų viena kitos veiksmus, nors tai gali būti numatyta nepaskelbtame visame plane. Trumpas nė vieno iš šių klausimų neįvardijo kaip atsisakymo priežasties, todėl jų nereikėtų laikyti tokia priežastimi.

Europa prisiima riziką, bet nedalyvauja derybose

Iki konflikto per Hormūzo sąsiaurį per parą būdavo gabenama apie 20 mln. barelių naftos – maždaug penktadalis pasaulyje suvartojamo kiekio. Sąsiauris taip pat buvo svarbus Persijos įlankos suskystintų gamtinių dujų, tanklaiviais gabenamų į kitas šalis, eksporto kelias (JAV Energetikos informacijos administracija). Rugsėjo 25 d. pastebėta, kad sąsiaurį kirto devyni laivai, palyginti su maždaug 125 dideliais laivais per dieną iki konflikto (Cyprus Mail). Danijos bendrovė Maersk jau buvo įvedusi 1 000 JAV dolerių mokestį už kiekvieną konteinerį laivuose, plaukiančiuose per sąsiaurį; jis skirtas draudimo sąnaudoms ir papildomoms išlaidoms dėl įgulai kylančios rizikos padengti (SeaNews).

Dujų kainose jau atsispindėjo susitarimo lūkestis. Nyderlandų TTF, Europos dujų rinkos etalonas, penktadienį užsidarė ties 75,025 € už megavatvalandę, palyginti su daugiau kaip 80 € prieš savaitę, o Argus kainų kritimą siejo su Irano pasiūlymu (Argus). Kai Trumpas šeštadienį paskelbė apie sprendimą, rinkos buvo uždarytos, todėl jo atsisakymo poveikis kainoms dar neįvertintas.

Europos vyriausybės spaudimą darė ten, kur galėjo. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johanas Vadefulis rugsėjo 24 d. parėmė 80 valstybių raginimą visiškai atverti Hormūzo sąsiaurį (Handelsblatt). Šis kreipimasis rodo, kokio sprendimo siekia plati valstybių koalicija. Tačiau ji negali priversti Vašingtono panaikinti blokados ar Teherano atsisakyti grasinimų, nes nė viena iš šių priemonių Europai nepavaldi.

Penktadienio dujų kainose iš dalies atsispindėjo susitarimo viltis, nors Europa negalėjo jo nei pasirašyti, nei sustabdyti. Vašingtonas atmetė pasiūlymą, pagal kurį pirmiausia turėjo nusileisti JAV, o Europos vyriausybės neturi priemonių priversti kurią nors pusę atverti laivybą. Lieka viena išlyga: visas planas nepaskelbtas, o Trumpas nepasakė, kuriam punktui prieštaravo. Kol Vašingtonas neįvardys ginčijamos sąlygos arba nepateiks savo pasiūlymo, Europos vyriausybės negalės spręsti, ar nesutarimas kyla dėl veiksmų eiliškumo, ar dėl pačių sąlygų.