Turkija ginčija Graikijos leidimą kabeliui į Kiprą

2026 m. lapkričio 6 d. Graikija leido atlikti jūros dugno tyrimus trasoje, kuria turėtų būti nutiestas povandeninis kabelis „Great Sea Interconnector“, sujungsiantis Kiprą su žemyninės Europos elektros tinklu (Graikijos URM, Reuters). Turkija tą pačią dieną raštu pareiškė, kad dalis trasos kerta jos 2020 m. Jungtinėms Tautoms deklaruotą kontinentinį šelfą, todėl tyrimams šioje zonoje reikia Ankaros sutikimo, kurio ji nėra davusi (Turkijos pranešimų registras, Turkijos užsienio reikalų ministerija). Šeštadienio rytą paskutinė užfiksuota tyrimų laivo „Abeille Marengo“ padėtis rodė, kad jis stovi Herakliono uoste Kretoje (MyShipTracking).

Leidimas ir Turkijos pretenzija

Abi vyriausybės savo pozicijas paskelbė NAVTEX pranešimais – laivams tam tikroje jūros zonoje radijo ryšiu perduodamais perspėjimais. Graikijos Herakliono stotis paragino laivus laikytis atokiau nuo tyrimų trasos, vedančios iš Kretos Kipro link (Graikijos hidrografijos tarnyba). Turkijos Antalijos stotis atsakė, kad dalis trasos kerta 2020 m. Jungtinėms Tautoms deklaruotą kontinentinį šelfą – jūros dugno zoną už teritorinių vandenų, į kurią valstybė reiškia išimtines teises (Turkijos pranešimų registras). Turkijos užsienio reikalų ministerija darbus įvardijo kaip jūrų mokslinius tyrimus ir pareiškė, kad Turkija sutikimo nedavė (Turkijos užsienio reikalų ministerija).

NAVTEX pranešimas – laivybos saugumo perspėjimas, o ne leidimas ar sprendimas dėl sienos. Tikrąjį leidimą tą pačią dieną išdavė Atėnai: užsienio reikalų ministras Jorgas Gerapetritis pasirašė dokumentą, kurio prašė Prancūzijos kabelių tiesimo rangovė „Nexans“ (Graikijos URM, Reuters).

Ankara teigia, kad tyrimai be jos sutikimo negali vykti. Atėnai leidimą išdavė jo neprašę. Abi sostinės nesutaria net dėl pradinio klausimo: kieno žemėlapiu remtis Kretos ir Kipro ruože.

Kiprui tektų didžiausia našta, jei ginčas dėl trasos užsitęstų

Kipras – vienintelė ES valstybė narė, kurios elektros tinklas tebėra nesujungtas su žemynine Europa. Sutarta išeitis – maždaug 898 km ilgio kabelis, kuriam skirta apie 657 mln. € ES lėšų (Europos Komisija, CINEA). Europos lėšomis galima nutiesti kabelį, bet jos neišsprendžia klausimo, kas turi teisę tirti jo trasą. Neišspręstas ginčas nevienodai paskirsto sąnaudas, o didesnė jų dalis tenka Kiprui.

Leidinio „Cyprus Mail“ duomenimis, Kipras padengia 63 % Kretos ir Kipro kabelio tiesimo išlaidų, Graikija – 37 %. Bendra projekto sąmata siekia 1,9 mlrd. €, tačiau tikimasi, kad ji didės; be to, apie 40 % jūros dugno dar neištirta (Cyprus Mail). Kol dugnas neištirtas, neaiški ir galutinė trasa, ir projekto kaina.

Tai ne pirmas toks bandymas. 2024 m. liepą prie Kasos salos apie 40 valandų truko Graikijos ir Turkijos karo laivų priešprieša (eKathimerini). Projekto operatorius teigia užbaigęs jam pavestą ruožą, tačiau likusi trasa iki Kipro dar nesužymėta žemėlapyje (ADMIE). „Abeille Marengo“ į Kretą atplaukė spalio pabaigoje, kad tęstų anksčiau sustabdytus darbus (OT, To Brief).

Turkijos pozicija skiriasi priklausomai nuo projekto. „Cyprus Mail“ pranešė, kad Ankara sutiko atlikti netoliese esančiuose vandenyse kito telekomunikacijų kabelio tyrimus (Cyprus Mail). Elektros kabelio tyrimams sutikimo nedavė. Šis skirtumas rodo, kad nesutarimo esmė – projekto politika, o ne pats jūros dugno tyrimas.

Paskutinis AIS signalas (automatinio laivų identifikavimo sistemos pranešimas) 2026 m. lapkričio 7 d. 00:20 UTC rodė, kad „Abeille Marengo“ Herakliono uoste nejuda; šeštadienio rytą duomenų apie jo išplaukimą dar nebuvo užfiksuota (MyShipTracking). Palydovinio sekimo duomenyse pasitaiko spragų, todėl vien iš signalų negalima spręsti, kad tyrimai ir toliau bus sustabdyti. Jie parodo dabartinę ginčo padėtį: Ankara tvirtina turinti teisę duoti sutikimą dėl darbų trasoje, kuriai Atėnai jau išdavė leidimą, tačiau pranešimai nei išsprendžia jūrinės ribos klausimo, nei patvirtina, ar ginčijamoje zonoje darbai apskritai prasidėjo.