Turkija teigia pritarusi Kipro kabelio tyrimui

Prancūzijos vėliava plaukiojantis tyrimų laivas „Abeille Marengo“ 2026 m. lapkričio 10 d. išplaukė iš Herakliono kartografuoti jūros dugno į pietus nuo Kasoso ir Karpatoso. Tyrimai atliekami tiesiant „Great Sea Interconnector“ elektros kabelį, kuris turėtų sujungti Kiprą su Kreta (AMNA). Per kelias valandas Turkija paskelbė pranešimą, kuriame teigė davusi sutikimą darbams, nors prieš keturias dienas buvo pareiškusi jo nedavusi (Euro2day, Cyprus Mail). Atėnai ir Nikosija tvirtina, kad leidimo atlikti tyrimus prašyta tik jų. Prancūzijos diplomatinė nota, galinti paaiškinti šį apsikeitimą žiniomis, iki šiol nepaviešinta.

Du pranešimai, dvi pretenzijos į sprendimo teisę

Turkijos pranešime tyrimų teritorija priskiriama kontinentiniam šelfui, į kurį Ankara reiškia pretenzijas. Kontinentinis šelfas – jūros dugnas už valstybės pakrantės, kuriame ji teigia turinti išimtines teises į išteklius (To Vima). Pranešime taip pat nurodoma, kad Turkija davė sutikimą darbams (Euro2day). Abu leidiniai paskelbė pranešimo tekstą, tačiau nė vienas nevertina jo teisinio pagrindo.

NAVTEX – saugumo pranešimas laivybai. Jis įspėja jūrininkus apie pavojus, tačiau neišduoda leidimų ir nenustato jūrų sienų (IMO). Tokiu pranešimu galima viešai užfiksuoti valstybės poziciją.

Graikija tą patį vakarą paskelbė savo navigacinį pranešimą, kuriame Turkijos pranešimą pavadino išduotu be įgaliojimo ir neturinčiu galios (Athina 9.84). Graikijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Turkijos pranešimas neturi teisinių pasekmių Graikijos leistiems darbams (Graikijos užsienio reikalų ministerija).

Graikijos pranešime nurodyti trys šalies sprendimai, kuriais leista vykdyti tyrimus; naujausias priimtas 2026 m. lapkričio 6 d. (Athina 9.84). Dalis abiejų tyrimų linijų, anot pranešimo, patenka į Graikijos pretenzijomis apibrėžtą išskirtinę ekonominę zoną – jūros dalį, kurioje valstybė reiškia išimtines teises žvejoti, gręžti ir tiesti infrastruktūrą – arba į jos kontinentinį šelfą. Remdamiesi tuo, Atėnai laikosi pozicijos, kad spręsti dėl leidimo darbams gali Graikija, o ne Ankara.

Kipras laikosi tokios pačios pozicijos. Vyriausybės atstovas Konstantinas Letimbijotis sakė, kad leidimo prašyta tik Graikijos ir Kipro (Philenews). Atėnuose energetikos ministras Stavras Papastavru parlamente pareiškė, kad Turkija paskelbė sutikusi su darbais, dėl kurių jos niekas neprašė.

Nepaviešinta Prancūzijos nota

Prancūzija Turkijai vis dėlto rašė. 2026 m. lapkričio 9 d. Graikijos vyriausybės atstovas Pavlas Marinakis sakė, kad Paryžius navigacinio saugumo klausimais Ankarai išsiuntė notą verbale – oficialų valstybių tarpusavio rašytinį pranešimą, – tačiau jos nepaskelbė (Graikijos vyriausybė). Jis pabrėžė, kad leidimai – atskiras klausimas.

Pasak Marinakio, nota buvo pranešimas, kuriuo nepripažįstamos jokios Turkijos teisės. Turkijos pranešime savo ruožtu nenurodytas nei leidimo numeris, nei data, nei pareiškėjas (To Vima). Nė viename paviešintame dokumente nematyti, kad kas nors būtų prašęs Ankaros leidimo. Viešai taip pat nežinoma, ką tiksliai parašė Paryžius.

Ankaros pozicija pasikeitė. 2026 m. lapkričio 6 d. Turkija pareikalavo koordinuoti veiksmus ir pareiškė nedavusi sutikimo (Cyprus Mail), kaip tuo metu rašėme (To Brief). Dabar Ankara viešai teigia sutikusi su tyrimais, nors paskelbtuose pranešimuose nematyti, kad jos leidimo būtų prašyta.

Turkija šio pokyčio nepaaiškino. Iš pranešimų sekos, o ne iš Turkijos pareiškimų, galima spręsti, kad Ankara siekia dar iki kabelio tiesimo užfiksuoti „koordinavimo“ faktą. Vėliau Atėnams tektų šį teiginį ginčyti kiekviename darbų etape.

Kodėl Europa skyrė lėšų šiai jungčiai

Europos Sąjunga įtraukė jungtį į bendro intereso projektų sąrašą; taip ji žymi prioritetinę tarpvalstybinę infrastruktūrą. Jungtis turėtų prijungti Kiprą prie žemyninio elektros tinklo. Anksčiau ES projektui iš Connecting Europe Facility – savo infrastruktūros fondo – skyrė apie 657 mln. € (Europos Komisija). Prancūzijos investuotojui „Meridiam“ priklauso didžioji projekto bendrovės akcijų dalis (GSI), tad už kabelio stovi ir Prancūzijos kapitalas, ir Prancūzijos diplomatija.

Briuselis gali finansuoti kabelį ir suteikti jam prioritetą, tačiau negali nustatyti Graikijos ir Turkijos jūrų sienos ar išduoti leidimo tyrimams. Todėl teisinis ginčas lieka valstybių sostinių reikalas.

Laivas jau išplaukė, tačiau paskelbtame jo maršrute kol kas nematyti, kad jis matuotų ginčijamą ruožą į pietus nuo Kasoso. Jo judėjimas ginčo neišspręs. Graikija tvirtina leidusi darbus, Turkija – jiems pritarusi, tad abi nesuderinamos pretenzijos į sprendimo teisę jau užfiksuotos. Paryžius galėtų bent paaiškinti, ką pranešė Ankarai, paviešindamas notą. Ji parodytų, ką Prancūzija perdavė Turkijai, bet ne tai, kuri sostinė turėjo teisinę teisę leisti tyrimus.