JAV kariuomenės prieiga Grenlandijoje laukia balsavimo

Vašingtonas jau turi pasirašytą susitarimą dėl plačios JAV karinės prieigos prie Grenlandijos, tačiau šios teisės dar neįsigaliojo. Rugsėjo 22 d. Niujorke Danijos, Grenlandijos ir JAV pasirašytas dokumentas leistų Amerikos kariniams orlaiviams skraidyti virš salos ir leistis bet kurioje jos vietoje, o JAV valstybės laivams – judėti po jos teritoriniais vandenimis (pasirašytas Danijos tekstas). Susitarimas įsigalios tik tada, kai jam pritars įstatymų leidėjai Kopenhagoje ir Nuuke. Naujų gynybos teritorijų ribos dar nenustatytos.

Ką Vašingtonui suteiktų susitarimas

Tai būtų iš anksto suteiktos, nuolat galiojančios teisės. Susitarimui įsigaliojus, dėl kiekvieno skrydžio, nusileidimo ar plaukimo nereikėtų naujo bendro trijų vyriausybių sprendimo (Baltųjų rūmų paskelbtas susitarimo tekstas).

Tai išplėstų teritoriją, kurioje galėtų veikti JAV pajėgos. 1951 m. susitarimas JAV jau suteikė plačias teises, tačiau tik sutartose gynybos zonose – teritorijose, skirtose JAV kariuomenės reikmėms (1951 m. susitarimas). Norvegijos leidinyje „Samfunn og politikk“ paskelbtoje išsamioje analizėje salos mastu suteikiamos judėjimo teisės ir aiški prieiga po vandeniu vertinamos kaip realus teisių išplėtimas už ankstesnių zonų ribų („Samfunn og politikk“). „ABC News“ vertinimas atsargesnis: kai kurios naujos nuostatos gali nesuteikti tiek teisių, kiek JAV turėjo pagal ankstesnes sutartis („ABC News“).

Vašingtono pareiškimams susitarimo tekstas suteikia mažiau pagrindo, nei teigiama viešai. Donaldas Trampas kalbėjo apie nuolatinę kontrolę, o Baltųjų rūmų pranešime teigta, kad JAV saugumo interesų kontrolė bus ilgalaikė (Baltųjų rūmų pranešimas). Pasirašytame tekste dar kartą patvirtinamas Danijos suverenitetas ir pripažįstama grenlandų tautos teisė į apsisprendimą (pasirašytas Danijos tekstas). Tokios interpretacijos laikėsi ir Berlynas: kancleris Fridrichas Mercas palankiai įvertino bendru sutarimu rastą, tarptautinę teisę atitinkantį sprendimą (Vokietijos kanclerio pareiškimas).

Objektai dar be nustatytų ribų

Susitarimas leistų JAV plėsti esamą Pituffiko kosminę bazę. Jame taip pat įvardytos Narsarsuaq – buvusi amerikiečių oro bazė salos pietuose – ir Mestersvig rytinėje pakrantėje (pasirašytas Danijos tekstas). Pirmojoje mūsų publikacijoje šios vietos pavadintos bazėmis („To Brief“). Tačiau sutartyje jos įvardytos kaip gynybos teritorijos – tokio paties pobūdžio zonos kaip ir ankstesniame susitarime. „Reuters“ pažymi, kad tekste nėra nei karių skaičiaus, nei tvarkaraščio, todėl dėl teritorijų dydžio, išplanavimo ir atidarymo datos dar teks susitarti („Reuters“ apžvalga).

Dėl kiekvienos papildomos teritorijos spręstų bendra trijų vyriausybių komisija. Jei per 90 dienų susitarti nepavyktų, klausimas būtų perduotas viceministrams, o vėliau – ministrams (Baltųjų rūmų paskelbtas susitarimo tekstas). Kas vyktų ministrams taip pat nesutarus, tekste nenurodyta.

Grenlandijai susitarimas numato ir vietos verslo interesą. Vokietijos žiniasklaida atkreipė dėmesį į pirmenybę Grenlandijos įmonėms statybos konkursuose („Der Spiegel“). Tačiau tekste nenurodyta nei sutarčių vertė, nei garantuojamų darbo vietų skaičius.

Ką gali įsipareigoti dabartinės vyriausybės

Susitarimas įsigalios tik tada, kai diplomatine nota Vašingtonui bus pranešta, kad Danija ir Grenlandija baigė parlamentines procedūras. Tam turi pritarti Folketingas – Danijos parlamentas – ir Inatsisartut – Grenlandijos parlamentas (pasirašytas Danijos tekstas, „Reuters“ apžvalga). Tokia nota kol kas nepasirodė.

Susitarimu mėginama įpareigoti ir ateities nepriklausomą Grenlandiją. Jei sala taptų nepriklausoma, Danijos ir Grenlandijos vyriausybės turėtų užtikrinti, kad naujoji valstybė liktų NATO nare (pasirašytas Danijos tekstas). Jos taip pat turėtų pasirūpinti, kad nepriklausoma valstybė perimtų Danijos įsipareigojimus pagal šį susitarimą.

Tačiau nė viena iš šių garantijų visiškai nepriklauso nuo dabartinių vyriausybių valios. Pagal 2009 m. Grenlandijos savivaldos įstatymą sprendimą dėl nepriklausomybės gali priimti tik patys grenlandai (Savivaldos įstatymas). Jei nepriklausomai Grenlandijai tektų stoti į NATO kaip naujai narei, pagal 10-ąjį Aljanso steigimo sutarties straipsnį tam turėtų pritarti visos esamos narės (Šiaurės Atlanto sutartis). Vadinasi, kiekviena Europos NATO narė galėtų spręsti dėl įsipareigojimo, kurį prisiėmė trys kitos vyriausybės.

Parašu patvirtintas suderintas tekstas, tačiau teisinė prieiga vis dar priklauso nuo abiejų parlamentų sprendimo. Įsigaliojęs susitarimas neturėtų galiojimo pabaigos datos, o bet kokiems jo pakeitimams reikėtų visų trijų šalių, įskaitant Vašingtoną, sutikimo (pasirašytas Danijos tekstas). Todėl Folketingo ir Inatsisartut balsavimai – paskutinė aiškiai įvardyta galimybė sustabdyti naujų sąlygų įsigaliojimą. Prieš balsuodamos Danijos ir Grenlandijos vyriausybės turi aiškiai paaiškinti įstatymų leidėjams, kur eis naujų gynybos teritorijų ribos ir kas nutiks, jei ministrams nepavyks susitarti dėl būsimų objektų.